Pilietinė branda – Lietuvos bendros strategijos sėkmės garantas

Į viešą antrąjį Lietuvos politikos forumą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje susirinkusi pilietiška auditorija ir diskusijos dalyviai buvo vieningi – Lietuvai reikalinga bendra vienijanti strategija esminiais valstybės raidos klausimais su aiškiai įvardytais svarbiausiais prioritetais, tačiau įgyvendinti tokį siekį įmanoma tik drauge su kritinį mąstymą ir pilietinę brandą savyje ugdančiais Lietuvos piliečiais.

Žurnalistas Edmundas Jakilaitis kartu su viešąja įstaiga „Pilietinė medija“, „Laisvės“ TV, DELFI TV, „Lietuvos ryto“ TV ir Nacionaline biblioteka, pasitelkę viešojo ir privačiojo sektorių ekspertus, ieškojo atsakymų į klausimą, ar Lietuvai reikalinga bendra strategija. Forume kalbėjo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas; Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis; advokatų kontoros „Walless“ vadovaujančioji partnerė, viena asociacijos „Lyderė“ steigėjų Dovilė Burgienė ir Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas, Vidaus politikos grupės vadovas Povilas Mačiulis.

Pasak D. Misiūno, pasaulinė praktika tokia, kad tik apie 20 proc. strategijų būna sėkmingai įgyvendintos. Dažniausios nesėkmės priežastys – neįvykę pokyčiai dėl žmonių neįsitraukimo, žemos politinės kultūros ir konkrečių politikų asmeniškumo, darbų tęstinumo ignoravimo pasikeitus politinei padėčiai, taip pat dėl kritinio mąstymo, ekonominio išmanymo ir pilietinės brandos stokos.

„Juk strategija visų pirma yra susitarimas. Ilgalaikis planas, apibrėžiantis kelią, kuriuo eisime link užsibrėžto tikslo. Strategija yra tarsi matavimo įrankis, nustatantis prioritetus, subalansuojantis sprendimus ir resursus“, – kalbėjo D. Misiūnas.

R. Dargis priminė, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie trisdešimt skirtingų ilgalaikių strateginio planavimo dokumentų. Vienas tokių – „Lietuvos pažangos strategija 2030“. Deja, panašu, kad šio svarbaus dokumento turinys žinomas tik jo autoriams. „Pati „Strategijos 2030“ esmė labai gera. Prieš 7 metus ją sukūrusi Andriaus Kubiliaus vyriausybė numatė protingų dalykų, bet ji neveikia, nes apie ją niekas nežino. Žiniasklaida nekalba, Vyriausybė neatlieka jos vykdymo stebėsenos, visuomenė nediskutuoja. Todėl ir turime situaciją, kai eiliniame politinės kaitos sezone laimi populistai, pažėrę gražių, abstrakčių, bet neįgyvendinamų pažadų“, – sakė R. Dargis.

Teisininkė D. Burgienė siūlė susitarti bent jau dėl to, kas mūsų valstybėje yra svarbiausi 10 prioritetų, ir pažymėjo, kad Lietuvai labai trūksta ne tik kritiškai mąstančių piliečių, bet ir aiškaus komunikavimo. Be to, „populistiniai nepasverti pažadai skamba gražiai, bet visuomenę nuvilia, nes jų niekas neketina rimtai įgyvendinti, o daugeliui žmonių vis dar nesuvokiama, kad tušti politikų pažadai – tai bjaurus melas“.

P. Mačiulis informavo, kad „dabartinė Vyriausybė turi norą surasti visų strategijų vieną vardiklį ir rengia Strateginio valdymo įstatymą“.

Auditorija kėlė klausimus apie strateginę kompetenciją ir strateginę discipliną, pasigedo rizikų valdymo kiekvienoje strategijoje, pritarė minčiai, kad neginčijamas Lietuvos prioritetas yra konkurencingas švietimas, kad būtina investuoti į pilietinės brandos ir kritinio mąstymo ugdymą. Į R. Dargio klausimą, kas iš auditorijos yra susikūręs asmeninę strategiją bent 10–15 metų į priekį, pakilo vos keletas rankų.

Visą diskusiją galite peržiūrėti čia:

Lietuvos politikos forumas – iniciatyva, kviečianti teikti idėjas, ko Lietuva galėtų pasiekti skirtingose srityse, jei būtų rastas bendras sutarimas, išsikelti bendri tikslai ir uždaviniai. Ir, žinoma, kokie tie tikslai bei uždaviniai turėtų būti, kad Lietuva taptų klestinčia, saugia ir visiems teisinga gerovės valstybe.

Daugiau nuotraukų ›