2019 m. spalio 22 d.
Rugsėjo 17 d. – spalio 22 d.: Wernerio Herzogo filmų retrospektyva
Goethe’s institutas Lietuvoje, bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, šį rudenį tęsia projektą „Wernerio Herzogo pasauliai“ ir pristato antrąją režisieriaus filmų programos dalį.
Goethe’s institutas jau trejus metus organizuoja W. Herzogo filmų vertimą ir režisieriaus filmų archyvą atvirose Lietuvos erdvėse pristato nemokamai. Visi programos filmai rodomi originalo kalba su lietuviškais subtitrais. Nacionalinės bibliotekos lankytojai filmus galės žiūrėti kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18 val. Į antrosios dalies programą įtraukta 11 filmų; antradieniai bus skirti vaidybiniams, ketvirtadieniai – dokumentiniams filmams.
W. Herzogas – vienas reikšmingiausių naujojo vokiečių kino režisierių, kurio kūryba apima vaidybinius ir dokumentinius filmus, jo darbai įvertinti daugybe apdovanojimų. Per ilgai trunkančią sėkmingą karjerą kūrėjas praplėtė kino, kaip meno rūšies, galimybes ir pristatė platų žanrų spektrą. Jo filmai atspindi kultūrų bei gyvenamųjų aplinkų įvairovę, nagrinėja psichologinių kraštutinumų apraiškas. W. Herzogas žavisi veikėjais, kurie savo noru atsiduria ekstremaliose situacijose ir plečia žmogaus galimybių ribas.
W. Herzogas gimė 1942 m. rugsėjo 5 d. Miunchene. Augo valstiečių šeimoje Aukštutinės Bavarijos kalnuose. Miunchene studijavo istoriją ir vokiečių literatūrą, taip pat mokėsi Pitsberge (JAV). 1961 m., būdamas devyniolikos, sukūrė savo pirmąjį filmą. Nuo tada režisavo, rašė scenarijus arba prodiusavo. Su jo vardu siejama daugiau nei 60 vaidybinių ir dokumentinių filmų.
Žymus režisierius yra išleidęs daugiau nei dešimt knygų, režisavo daug operų. Šiuo metu gyvena Miunchene ir Los Andžele. Jungtinėse Amerikos Valstijose jį lydi tokia pat sėkmė kaip ir Vokietijoje. Daugiau informacijos apie režisierių rasite čia ›
Rugsėjo 17 d. 18 val. – „Kiekvienas už save ir Dievas prieš visus“ (Jeder für sich und Gott gegen alle)
1828 m. per Sekmines Niurnberge rastas apleistas pamestinukas, kuris ligi tol prikaustytas grandinėmis gyveno tamsiame rūsyje. Jį išvadavęs žmogus šiek tiek pramokė nelaimėlį vaikščioti ir stovėti, ištarti kelis žodžius ir parašyti savo vardą. Ir štai jis, nejudėdamas ir netardamas nė žodžio, vienoje rankoje laikydamas maldaknygę, kitoje – laišką, stovi turgaus aikštėje. Anoniminis laiško autorius rašo, kad jis, vargšas padienis darbininkas, rado berniuką prie savo slenksčio 1828 m.
Apgyvendintas miesto kalėjime pamestinukas Kasparas Hauzeris čia susidraugauja su areštuotaisiais ir jų šeimomis. Kad nebūtų našta miesto iždui, jis greitai patenka į cirką, kuriame rodomas šalia kitų „keistenybių“. Iš ten vaikinas pabėga ir prieglobstį randa profesoriaus Daumerio namuose. Čia Kasparas įgyja galimybę pažinti mokslo, muzikos, meno, religijos pasaulį, taip pat susipažįsta su mokslininkais, dvasininkais ir įnoringais turtuoliais, trokštančiais „įvertinti“ šį pamestinuką.
Kasparas išsiugdo savitą požiūrį bei logiką ir ima konfliktuoti su religija bei dominuojančiu racionalizmu. Jo elgesys stebina aplinkinius, šiame pasaulyje jis jaučiasi svetimas. Vieną dieną Kasparą užpuola nepažįstamasis...
Režisierius, idėjos ir scenarijaus autorius W. Herzogas. Operatorius Jörgas Schmidtas-Reitweinas. Montažo režisierė Beate Mainka-Jellinghaus. Prodiuseris Walteris Saxeris. Scenografijos autorius Henningas von Gierke. Kostiumų dailininkė Gisela Storch. Garso režisierius Haymo Henry Heyderis. Muzika Florian Fricke, Mozart, Pachelbel, Orlando di Lasso, Albinoni. Vaidina: Bruno S., Walteris Ladengastas, Brigitte Mira, Hansas Masäusas, Willi Semmelrogge.
Filmas rodomas originalo kalba su lietuviškais subtitrais.
Rugsėjo 19 d. 18 val. – „How much wood would a woodchuck chuck“
Šia angliška greitakalbe W. Herzogas pavadino savo dokumentinį filmą apie gyvulių aukciono rengėjų čempionatą Niu Holande, Pensilvanijoje (JAV). Čempionate svarbiausia – dalyvių kalbėjimo sparta: kuo greičiau jie kalba, tuo daugiau gyvulių gali parduoti aukcione. Šį kalbėjimo būdą režisierius apibūdina kaip „paskutinę įsivaizduojamą poeziją“ (iš Krafto Wetzelio interviu su W. Herzogu, 1979 m.). Varžybos vyksta netoli amišų gyvenvietės. W. Herzogas įamžina jos gyventojų kasdienybę. Žiūrovui suteikiama galimybė pažvelgti į savotišką šios amerikiečių religinės bendruomenės gyvenimo būdą ir kalbą (Pensilvanijos vokiečių dialektą), susipažinti su vertybėmis, kurios visiškai priešingos tame pačiame regione kapitalizmo skatinamai konkurencijai.
Režisierius ir scenarijaus autorius W. Herzogas. Operatoriai Thomas Mauchas, Edas Lachmanas, Francisco Joanas. Montažo režisierė Beate Mainka-Jellinghaus. Prodiuseris ir garso režisierius Walteris Saxeris. Vaidina: Steve‘as Liptay, Ralphas Wade, Alanas Ballas, Abe Diffenbachas ir kt.
Filmas rodomas originalo kalba su lietuviškais subtitrais. Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).
Rugsėjo 24 d. 18 val. – „Fata Morgana“
Filmą sudaro trys dalys: „Pasaulio sukūrimas“, „Rojus“ ir „Aukso amžius“. Pirmoje dalyje statiškais kadrais rodomi dykumų vaizdai ir pasakojamas Gvatemalos indėnų mitas apie pasaulio sukūrimą. „Rojuje“ toliau rodomi dykumų vaizdai, tačiau dabar jie – su žvėrių palaikais, automobilių ir lėktuvų nuolaužomis. Šiuos vaizdus lydi siurrealistinių eilėraščių citatos. Mergaitė, ant kaklo užsikabinusi plerpiantį tranzistorių, veda aklą žmogų kameros link. Varanų tyrinėtojas pasakoja apie driežų gyvenimą. „Aukso amžius“ prasideda pigios užeigos scena, kurioje vyras ir moteris bando dainuoti vieną Pietų Amerikos dainą. Keistai apsirengę žmonės beviltiškai bando iškopti iš kraterių. Naras lipa į baseiną, kuriame plaukioja vėžlys.
Filmuota Pietų Sacharoje, Kamerūne, Kanarų salose.
Režisierius, idėjos ir scenarijaus autorius W. Herzogas. Operatorius Jörgas Schmidtas-Reitweinas. Montažo režisierė Beate Mainka-Jellinghaus. Pasakoja Lotte Eisner. Garso takelis: Leonardo Coheno, „Blind Faith“, François Couperino, Mozarto, Georgo Friedricho Händelio muzika. Vaidina: Wolfgangas von Ungernas-Sternbergas, Jamesas Williamas Gledhillas, Eugenas des Montagnes.
Filmas rodomas originalo kalba su lietuviškais subtitrais. Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).
Rugsėjo 26 d. 18 val. – „Akmens šauksmas“ (Schrei aus stein)
Patyręs alpinistas Roča Inerkofleris suabejoja, ar laipiotojai uolomis, tokie kaip Martinas Sedlmajeris, sugebėtų įkopti į tikrą kalną. Martiną toks požiūris įskaudina ir jis nutaria prisidėti prie Ročos ekspedicijos į Torės kalną Argentinoje. Kol ekspedicijos dalyviai dėl nepalankių oro priversti laukti pagrindinėje stovykloje, juos aplanko pamišęs alpinistas, didelis amerikiečių aktorės Mae West gerbėjas, kuris tvirtina, kad jau seniai įkopė į Torės kalną. Nepaisydamas bauginančių oro prognozių, Martinas kartu su alpinistu Hansu ryžtasi kopti, tačiau Hansą pakeliui užklumpa lavina. Martinui pavyksta išsigelbėti. Grįžęs jis tvirtina, kad įkopė į kalną. Žiniasklaida ir kiti alpinistai abejoja, ar Martinui tikrai pavyko įveikti kalną, todėl jis nusprendžia kopti į kalną antrą kartą – šįkart su filmavimo komanda. Kai apie tai sužino Roča, jis nusprendžia tuo pačiu metu kopti į kalną iš sudėtingesnės šiaurinės pusės. Martinas žūsta beveik pasiekęs tikslą, o Ročai pavyksta užkopti į viršūnę. Viršūnėje jis randa ledo kirtiklį ir Mae West nuotrauką, iš kurios supranta, kad pamišęs alpinistas tikrai buvo pasiekęs viršūnę.
Režisierius W. Herzogas. Scenarijaus autoriai Hansas-Ulrichas Klenneris, Walteris Saxeris, Robertas Geoffrionas. Idėjos autorius Reinholdas Messneris. Operatorius Raineris Klausmannas. Montažo režisierė Suzanne Baron. Garso režisierius Christopheris Price‘as. Muzikos autoriai: Heinrichas Schiitzas, Ingramas Marshallas, Sarah Hopkins, Alanas Lambas. Vaidina: Vittorio Mezzogiorno, Stefanas Glowaczas, Mathilda May, Donaldas Sutherlandas, Bradas Dourifas.
Filmas rodomas originalo kalba su lietuviškais subtitrais. Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).
Spalio 1 d. 18 val. – „Gyvybės ženklai“ (Lebenszeichen)
1942 m. sužeistas vokiečių kareivis Strošekas pasiunčiamas į okupuotos Graikijos Koso salą, kur jo laukia reabilitacija. Kita jo užduotis – saugoti ginklų sandėlį. Kartu su juo patruliuoja Meinhardas ir Bekeris. Strošekas su savo žmona graike Nora, kurią vedė tik gavęs ypatingą vadovybės leidimą ir kuri slaugė jį po rimto sužeidimo, gyvena tvirtovėje, kurioje įrengtas minėtas ginklų sandėlis.
Trys kareiviai laiką leidžia kaip išmanydami. Meinhardas meistrauja spąstus tarakonams, Strošekas bando pasigaminti sprogmenų, o Bekeris žavisi senovės graikų rašmenimis ant akmens. Ilgainiui Strošekas ima vis labiau nerimauti. Nei žmona, nei bičiuliai negali paaiškinti šių dvasinių pokyčių priežasties. Matyt, ir nėra kokios nors akivaizdaus paaiškinimo.
Vieno patruliavimo metu Strošekas labai sutrinka, pamatęs šimtus vėjo malūnų. Vidudienio karštyje jam aptemsta protas. Truputį vėliau, per pietus, vidinė įtampa, regis, aprimsta. Kai vienas iš kareivių praneša, kad Strošekas netrukus galės grįžti į tėvynę, šis pašoka ir sušunka: „Tai turbūt dėl vėjo malūnų!“ Strošekui pasimaišo protas...
Režisierius W. Herzogas. Scenarijaus autorius W. Herzogas. Prodiusavo „Werner Herzog Filmproduktion“. Montažo režisierės Beate Mainka-Jellinghaus, Maximiliane Mainka. Kompozitorius Stavros Xarchakos. Operatorius Thomas Mauchas. Vaidina: Peteris Brogle, Wolfgangas Reichmannas, Athina Zacharopoulou, Wolfgangas von Ungernas-Sternbergas.
Filmas rodomas originalo kalba su lietuviškais subtitrais. Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).
Spalio 3 d. 18 val. – „Paskaitos prieblandoje“ (Lektionen in finsternis)
Filme atskleidžiamos karo Persijos įlankoje pasekmės Kuveitui. Irako kariniams daliniams pasitraukus iš Kuveito, kilo viena didžiausių ekologinių katastrofų – užsiliepsnojo daugybė Kuveito naftos telkinių, milijonai tonų naftos išsiliejo į įlanką. Padangę aptemdžiusios liepsnos buvo užgesintos, tačiau šio karo pasekmės – katastrofiškos. Ir ne tik šio regiono žmonėms.
Viename interviu W. Herzogas apie savo darbą kalbėjo taip: „Filmas „Paskaitos prieblandoje“ buvo filmuojamas Kuveite. Tai nėra dokumentinis filmas su interviu ir komentarais, tai labiau primena stilizuotą svetimos planetos viziją, kurioje išlikti gali tik bakterijos, skorpionai ir tarakonai.“
Režisierius, idėjos ir scenarijaus autorius W. Herzogas. Operatorius Paulas Berriffas. Montažo režisierius Raineris Standke. Kadrus iš viršaus filmavo Simonas Werry. Prodiuseris Paulas Cottonas. Garso režisierius Johnas G. Pearsonas. Garso takelis: Richardo Wagnerio, Edvardo Griego, Sergejaus Prokofjevo, Arvo Pärto, Giuseppe Verdi, Franzo Schuberto, Gustavo Mahlerio muzika.
Filmas rodomas originalo kalba su lietuviškais subtitrais. Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).
Spalio 8 d. 18 val. – „Strošekas“ (Stroszek)
Gatvės muzikantas ir baladžių atlikėjas Brunas Strošekas paleidžiamas iš kalėjimo. Kalėjimo viršininkas perspėja vyrą, kad nebegertų alkoholio, kuris buvo visų jo bėdų priežastis. Brunas duoda „tikrą vengrišką garbės žodį“ – vos tik išėjęs už kalėjimo vartų, iškart pasuka į alaus barą, kad alaus buteliu atšvęstų sugrįžimą į laisvę.
Vis dėlto Brunas nusprendžia pradėti naują gyvenimą. Kai jis sutinka prostitutę Evą, kuri Bruno bute pasislepia nuo žiauraus sutenerio, prasideda jų nesėkminga meilės istorija. Buvęs Evos draugužis nepalieka moters ramybėje, todėl pora ir kaimynas senukas Šeicas nusprendžia išvykti pas pastarojo sūnėną į Jungtines Amerikos Valstijas, Viskonsiną. Eva įsitikinusi, kad Amerikoje kiekvienam pavyksta prasigyventi. Taip Pleinfilde, kuris, tiesą sakant, tėra dviejų greitkelių sankryža, kurioje stovi keli fermerių namai, degalinė ir motelis, skirtas tolimųjų reisų vairuotojams, prasideda jų naujas gyvenimas. Tačiau netrukus jų svajonės sudūžta...
Filmo apdovanojimai: 1978 m. Vokietijos kino kritikų geriausio filmo prizas.
Režisierius, idėjos ir scenarijaus autorius W. Herzogas. Operatorius Thomas Mauchas. Montažo režisierė Beate Mainka-Jellinghaus. Scenografijos autorius Henningas von Giercke. Garso režisierius Haymo Henry Heyderis. Vaidina: Bruno S., Eva Mattes, Clemensas Scheitzas, Pittas Bedewitzas, Wilhelmas von Homburgas.
Filmas rodomas originalo kalba su lietuviškais subtitrais. Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).
Spalio 10 d. 18 val. – „Varpai iš gilumos“ (Glocken aus der tiefe)
Kokią reikšmę Rusijoje turi religija? Kokios tradicijos puoselėjamos Rusijos kaimuose? W. Herzogas leidžiasi kelionėn po Sibirą ir atranda pasaulį, kuris yra visiška priešingybė vokiečių dvasiniam pasauliui. Nuo šamanų ritualų iki šventiko, laikančio save naujuoju Jėzumi, – žiūrovas įtraukiamas į kartais groteskišką Rusijos dvasinį pasaulį ir turi puikią progą pasigilinti į šioje šalyje išpažįstamą tikėjimą bei prietarus.
Režisierius, idėjos ir scenarijaus autorius W. Herzogas. Operatorius Jörgas Schmidtas-Reitweinas. Montažo režisierius Raineris Standke. Garso režisierius Vyacheslavas Belozerovas. Vaidina Viktoras Danilovas. Muziką atlieka Sankt. Peterburgo akademinis choras, Zagorsko vienuolių choras, Piuhtitsos (Estija) moterų vienuolyno choras.
Filmas rodomas originalo kalba su lietuviškais subtitrais. Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).
Spalio 15 d. 18 val. – „Stiklo širdis“ (Herz aus glas)
Filmo pagrindas – legenda apie realiai gyvenusį piemenį Muehlhiasą, garsėjusį pranašiškomis galiomis. Veiksmas rutuliojasi XIX a. Bavarijos miškuose. Ten esančiame kaime stovi stiklinė trobelė. Vieną dieną šios trobelės meistras miršta, su savimi nusinešdamas rubininio stiklo gamybos paslaptį. Tai sukelia darbininkų, kurie iš to pelnėsi duoną, susirūpinimą. Naujasis namo šeimininkas kaip įmanydamas mėgina atskleisti paslaptį, tačiau net ir išlydęs stiklą nesugeba surasti jo gamybos recepto. Nieko nepešę, kaimiečiai užkopia į kalną pas pranašą Hiasą, kad šis padėtų atskleisti paslaptį.
Istorija apie rubininį stiklą ir pranašo Hiaso figūra – tai tarsi dvi viena su kita nesusijusios filmo gijos. Hiasas primena ir kitus W. Herzogo filmų personažus. Į jį panašiausias toks pat „paženklintas“ keistuolis – Kasparas Hauzeris iš filmo „Kiekvienas už save ir dievas prieš visus“.
Scenarijaus autoriai Herbertas Achternbuschas, W. Herzogas. Režisierius W. Herzogas. Operatorius Jörgas Schmidtas-Reitweinas. Montažo režisierė Beate Mainka-Jellinghaus. Prodiuseris Walteris Saxeris. Kostiumų dailininkė Gisela Storch. Garso režisieriai Haymo Henry Hayderis, Peteris van Anftas. Scenografijos autoriai Henningas von Gierke, Cornelius Siegelis. Muzikos autoriai Florianas Fricke („Popol Vuh“), „Studio der früheren Musik“. Vaidina Josefas Bierbichleris, Stefanas Güttleris, Clemensas Scheitzas, Volkeris Prechtelis, Sonja Skiba.
Pagal H. Achterbuscho apsakymą „Mirties valanda“.
Filmas rodomas originalo kalba su lietuviškais subtitrais. Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).
Spalio 17 d. 18 val. – „Laiko ratas“ (Rad der zeit)
W. Herzogas vyksta į Indiją ir Tibetą, ketindamas pasigilinti į budizmą. Indijoje jis susipažįsta su kalačakros iniciacija ir išvysta, kaip vienuoliai iš įvairiaspalvio smėlio sukuria mandalą, o tuo metu tikintieji kartu meldžiasi ir medituoja. Pabendravęs su Dalai Lama, jis keliauja į Tibetą stebėti tenykščių religinių ritualų. Šis dokumentinis filmas – tai pirmas žvilgsnis į budizmo, daugeliui europiečių visiškai nepažįstamos religijos, tradicijas ir papročius.
Režisierius, idėjos ir scenarijaus autorius W. Herzogas. Operatorius Peteris Zeitlingeris; operatorius Tibete W. Herzogas. Montažo režisierius Joe Bini. Prodiuserė Irma Strehle. Garso režisierius Ericas Spitzeris. Garso takelis: Prem Rana Autari, Sur Sudha, Lhamo Dolma, Florianas Fricke („Popul Vuh“). Dalyvauja Jo Šviesybė Dalai Lama XIV.
Filmas rodomas originalo kalba su lietuviškais subtitrais. Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).
Spalio 22 d. 18 val. – „Žydrynė“ (The wild blue yonder)
Neginčijama, kad mes, žmonės, savo veiksmais vis labiau naikiname savo gyvenamą planetą. Tačiau kur reikės dingti, jei Žemėje pasidarys nebesaugu? Šiame mokslinės fantastikos filme kaip tik aptariama tokia situacija: dėl nesuprantamų priežasčių Žemėje tampa neįmanoma gyventi. Astronautų komanda išsiunčiama ieškoti planetos, kuri galėtų pakeisti Žemę. Tuo pačiu metu Žydrynės (The Wild Blue Yonder) planetos gyventojai ieškosi naujos gyvenamosios erdvės ir atskrenda į Žemę. Vienas iš atvykėlių pasakoja apie savo planetą, taip pat – kaip jis bando įsitvirtinti Žemėje.
Galiausiai abi misijos nepavyksta, astronautai neranda planetos, kurioje galėtų įsikurti, o Žydrynės gyventojams nepasiseka apsigyventi Žemėje.
Režisierius, idėjos ir scenarijaus autorius W. Herzogas. Prodiuserė Irma Strehle. Montažo režisierius Joe Bini. Operatoriai Tanja Koop, Henry Kaiseris, Klausas Scheurichas. Garso režisieriai Joe Crabbas, Ericas Spitzeris. Archyvinius tyrimus atliko Herbas Golderis. Kompozitorius Ernstas Reijsegeris. Vaidina Bradas Dourifas.
Filmas rodomas originalo kalba su lietuviškais subtitrais. Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).
Trumpai apie filmus
| Data | Vieta | Laikas | Filmas |
| Rugsėjo 17 d. | Konferencijų salė, V a. | 18 val. |
Kiekvienas už save ir Dievas prieš visus (Jeder für sich und Gott gegen alle) 1974 m., vaidybinis, 109 min., rež. Werner Herzog |
| Rugsėjo 19 d. | Kino salė, V a. | 18 val. |
How much wood would a woodchuck chuck 1976 m., dokumentinis, 45 min., rež. Werner Herzog |
| Rugsėjo 24 d. | Kino salė, V a. | 18 val. | 1970 m., vaidybinis, 79 min., rež. Werner Herzog |
| Rugsėjo 26 d. | Kino salė, V a. | 18 val. | 1991 m., dokumentinis, 105 min., rež. Werner Herzog |
| Spalio 1 d. | Kino salė, V a. | 18 val. | 1967–1968 m., vaidybinis, 87 min., rež. Werner Herzog |
| Spalio 3 d. | Kino salė, V a. | 18 val. | 1992 m., dokumentinis, 55 min., rež. Werner Herzog |
| Spalio 8 d. | Kino salė, V a. | 18 val. | 1976 m., vaidybinis, 108 min., rež. Werner Herzog |
| Spalio 10 d. | Kino salė, V a. | 18 val. | 1993 m., dokumentinis, 60 min., rež. Werner Herzog |
| Spalio 15 d. | Kino salė, V a. | 18 val. | 1976 m., vaidybinis, 97 min., rež. Werner Herzog |
| Spalio 17 d. | Kino salė, V a. | 18 val. | 2003 m., dokumentinis, 80 min., rež. Werner Herzog |
| Spalio 22 d. | Kino salė, V a. | 18 val. | 2005 m., vaidybinis, 81 min., rež. Werner Herzog |
-
2024 m. balandžio 19 d.Įsibėgėja 3D technologijų taikymas skaitmeninant Europos kultūros paveldą
-
-
-
