Rugsėjo 20 dieną minime 150-ąsias Juozo Tumo-Vaižganto gimimo metines, o 2019-ieji Seimo nutarimu yra paskelbti šio rašytojo metais.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, įgyvendindama Kultūros ministerijos finansuojamą Juozo Tumo-Vaižganto 150-ųjų gimimo metų minėjimo programos projektą, įgarsins per 70 Vaižganto kūrybinio palikimo tekstų. Penkios skirtingų temų garsinės knygos „Klausomės Vaižganto“ bus įkeltos į Lietuvos kultūros paveldo portalą epaveldas.lt ir prieinamos kiekvienam klausytojui.
Kaip teigia projekto ekspertė dr. Aistė Kučinskienė, rašytojo tekstinis palikimas apima daugelį žanrų ir yra itin įvairiapusis, o šioms knygoms tekstai atrinkti pagal du pagrindinius kriterijus. Pirmiausia jie reprezentatyvūs kūrybinės autoriaus visumos atžvilgiu, būdingi Vaižganto stiliui. Antra vertus, norėta atskleisti ne tik kanonišką rašytojo portretą, tad didžioji dalis įskaitytų tekstų nėra patys žinomiausi ir daugeliui galbūt dar ne tiek pažįstami. Garsinėse knygose „Klausomės Vaižganto“ skamba įvairių žanrų tekstai: „Vaižganto vaizdai“ (grožinė kūryba), „Juokaujantis Vaižgantas“ (humoristika ir kiti šmaikštūs tekstai), „Keliaujantis Vaižgantas“ (kelionių įspūdžiai), „Tumą atsimenantis Vaižgantas“ (memuaristika) ir „Susirašinėjantis Vaižgantas“ (laiškai).
Kone visus tekstinius žanrus (straipsniai, apybraižos, apžvalgos, eseistika, memuaristika, proza, net poezija, drama, laiškai ir t. t.) išbandęs Vaižgantas mums daugiausia žinomas iš klasikinių kūrinių. Todėl proga susipažinti su negirdėtu arba retai naudojamu jo palikimu – tai galimybė atrasti dar nežinomas rašytojo asmenybės puses.
Kviečiame pasiklausyti pirmosios iš penkių garsinių knygų, įskaitytų aktoriaus Gedimino Storpirščio – „Klausomės Vaižganto. Vaižganto vaizdai: grožinė kūryba“.