2019 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko politikos forumas, kuriame bandyta atsakyti į klausimus, kas yra populizmas, ar jis gali būti nepopuliarus, kaip turi keistis partijos, kad populistai sulauktų mažiau dėmesio, ką reikia daryti, kad populizmo mažėtų.
Forume dalyvavo Mažvydas Jastramskis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, politologas; Ingrida Šimonytė, Seimo narė, ekonomistė; Rasa Budbergytė, Seimo narė, ekonomistė; Rolandas Barysas, dienraščio „Verslo žinios“ vyriausiasis redaktorius; Lauras Bielinis, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas, diskusiją moderavo žurnalistas Edmundas Jakilaitis.
M. Jastramskio tezėse populizmo tema teigiama, kad populizmui būdinga antipolitika, tokia retorika, kad politika, politikavimas yra nereikalingi, reikia daryti viską, kad žmonėms būtų gerai, bet ką daryti, iki galo nėra aišku. Remdamasis akademine literatūra ir Vakarų politine praktika, mokslininkas teigė, kad populizmas atsiranda ir tarpsta tada, kai partijos, kaip svarbiausia atstovaujamosios demokratijos institucija, nevykdo, vykdo labai silpnai ar nesugeba vykdyti atstovavimo žmonėms funkcijos. „Populistai tarpsta toje aplinkoje, kai nėra stiprių partijų, kai žmonės tomis partijomis nepasitiki“, – teigė mokslininkas. M. Jastramskio nuomone, partijos atlieka esminį vaidmenį sujungdamos žmones ir vyriausybę, tada populizmui lieka mažiau vietos.
Į E. Jakilaičio klausimą, ar populizmo Lietuvoje daugėja, visi forumo dalyviai beveik sutartinai atsakė teigiamai. R. Budbergytė pabrėžė, kad populizmas jai yra įdomus reiškinys, keliantis klausimų: ar tai demokratijos išraiška, ar grėsmė, ar instrumentas, kurį pasitelkę mes galime daryti įtaką atstovaujamajai valdžiai. R. Baryso manymu, populizmas nėra nei gerai, nei blogai, jis skatina pokyčius. L. Bielinis teigė, kad populizmas stimuliuoja ne idėjas, o norus. „Politikai perlenkia lazdą mums pataikaudami, bet juk jie žiūri į mus kaip į veidrodį, jie mato tuos mūsų norus, kurie vis auga ir auga, ir juos atliepia: „paimk mane už rankos, išvesk iš šito pragaro, atverk duris į rojų“. Vis dėlto demokratinė visuomenė yra atsakingų piliečių visuomenė, o atsakingas pilietis gyvena ne svajonėmis ir norais, o suvokdamas save, atsakingai veikdamas ir atsakingai balsuodamas“, – teigė profesorius. Politikai negali būti norų vykdytojai.
Šias ir daugelį kitų politikos forume išsakytų minčių galite išgirsti žiūrėdami debatų įrašą.