2019 m. lapkričio 13 d.

Nacionalinėje bibliotekoje gilintasi į Lenkijos ir JAV dvišalius santykius

Visus metus Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko bendro Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, Vytauto Didžiojo universiteto, Lenkijos instituto Vilniuje ir Nacionalinės bibliotekos projekto renginiai, skirti tarptautiniams santykiams, kibernetinio saugumo, branduolinės energetikos, saugumo plačiąja prasme Rytų ir Centrinėje Europoje aktualijoms aptarti. Kaip pažymėjo Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcinas Łapczyńskis, keturi projekto partneriai savo programą vykdė ir lapkričio 12 d. – įvykusi vieša diskusija apie Lenkijos ir JAV dvišalius santykius ir jų įtaką regioniniam saugumui baigė šį sėkmingą projektą.

Vytauto Didžiojo universiteto docentas dr. Andžejus Pukšto pradėdamas diskusiją sakė, kad labai simboliška, jog diskusijos tema apie dvišalius Lenkijos ir JAV santykius sutapo su data, kai Lenkijos piliečiams įsigalioja bevizis režimas vykti į JAV. Pristatydamas diskusijoje dalyvaujančius ekspertus, A. Pukšto atkreipė dėmesį į dr. Tomaszo Smuros atstovaujamą instituciją – Kazimierzo Pułaskio fondo Varšuvoje tyrimų biurą, kuris savo ekspertinėmis įžvalgomis yra ypač gerai žinomas ir vertinamas JAV ir Europos Sąjungoje. „Pułaskio fondas yra nepriklausoma, nepartinė ekspertų grupė, kurios specializacija – užsienio politika ir tarptautinis saugumas. Fondas teikia analizes, kurios apibūdina ir paaiškina tarptautinius pokyčius, nustato tarptautinės aplinkos tendencijas ir pateikia galimas rekomendacijas bei sprendimus. Daugiausia dėmesio jie skiria dviem temoms: transatlantiniams santykiams ir Rusijai bei posovietinei sferai ir saugumui tiek tradiciniu, tiek nekariniu aspektu, taip pat politiniams pokyčiams ir ekonominėms tendencijoms, kurios gali turėti įtakos Lenkijai ir Europos Sąjungai. Todėl ypač malonu sveikinti šio pasaulinio lygio smegenų centro angl. think tank) atstovą Kazimierzo Pułaskio fondo Varšuvoje tyrimų biuro direktorių ir užsienio politikos programų direktorių dr. T. Smurą“, – sakė diskusijos moderatorius.

Taip pat diskusijoje dalyvavo doc. dr. Giedrius Česnakas (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija) ir dr. Ieva Karpavičiūtė (Vytauto Didžiojo universitetas).

Pasak politikos analitikų, Lenkijos santykius su Vakarais galima padalyti į tam tikrus laikotarpius. Pirmiausia, 1989–2005 metai, kai, atrodė, niekas neabejojo, kad atgavusi nepriklausomybę Lenkija turi eiti Europos link, kad tik Europos Sąjunga (šalia NATO) gali užtikrinti saugią šalies ateitį. 2005-ieji parodė, kad Jarosławas Kaczyńskis ir jo vadovaujama „Teisė ir teisingumas“ (lenk. „Prawo i Sprawiedliwość“, PiS) kitur mato Lenkijos ekonominio ir politinio saugumo garantijas. Jis manė, kad tik partnerystė ir sąjunga su JAV gali apginti valstybę nuo grėsmių iš Rytų. Kai dėl skandalų J. Kaczyńskis prarado valdžią, nauja vyriausybė užsienio politikoje vėl pasuko Europos link – ypač link Vokietijos ir mažesniu mastu Prancūzijos. 2015 m. PiS vėl laimėjo parlamento rinkimus ir vėl pasuko Lenkijos užsienio politikos vėjarodį į Amerikos pusę.

Lenkijos vyriausybė, nusigręždama nuo Europos Sąjungos, ypač nuo Vokietijos ir Prancūzijos, visas jėgas ir vėl investavo į santykius su JAV. Valdantieji šiandien kalba apie partnerystę ir sąjungą, kuri niekada anksčiau nebuvo tokia stipri ir ilgalaikė. PiS politikos priešininkai mano, kad tai yra klientelizmas, o ypatingi santykiai su JAV – fikcija. Komentatoriai tvirtina, kad prezidentas Donaldas Trumpas, buvęs verslininkas, ir su Lenkija elgiasi kaip verslininkas – atvyksta į ją, kai nori ką nors parduoti: lėktuvų, kitos karinės technikos ar dujų.

Kiek stiprūs šiuo metu yra Lenkijos ir JAV politiniai santykiai? Kokia šių santykių įtaka Rytų ir Vidurio Europos regiono (taip pat ir Baltijos šalių) saugumui? Ar dėl šių priežasčių sustiprėjo NATO rytinis flangas? Kokia yra dabartinė euroatlantinių santykių situacija ir kokios yra ateities prognozės? Ar galime įsivaizduoti Lenkiją kaip pagrindinį tiltą tarp JAV ir Europos Sąjungos? Šie ir kiti klausimai buvo aptarti dinamiškoje diskusijoje.

Kviečiame žiūrėti diskusijos vaizdo įrašą (anglų k.) Nacionalinės bibliotekos „YouTube“ kanale.

Daugiau nuotraukų ›