2019 m. lapkričio 20 d.

Nacionalinės bibliotekos tyrėjams – paskaita apie skaitmeninių technologijų galimybes

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia bendradarbiavimą su Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakultetu ir organizuoja paskaitų ciklą bibliotekos darbuotojams.

Pirmąją paskaitą Nacionalinės bibliotekos tyrėjams, darbuotojams, dirbantiems analitinį darbą, skaitė VU Komunikacijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Laužikas. Jos tema – „Skaitmeninių technologijų taikymas humanitarinių ir socialinių mokslų (HSM) tyrimams: VU Komunikacijos fakulteto projektų patirtys“.

Pasak R. Laužiko, XXI amžiuje informacinės technologijos, interneto ir mobilusis ryšiai kaip niekada anks­čiau įtraukė visuomenę į glaudų, akimirksniu valdomos informacijos (žinių) srautą. Susiforma­vo vadinamoji tinklo arba tinklaveikos visuomenė, kurioje dominuoja vizualumas, virtualumas, informacijos (per)kūrimo ir dalijimosi sparta. Virtualūs turai, simuliacijos, virtualiai atkurti objektai vis labiau įsilieja į kasdienį visuomenės gyvenimą ir atveria naujų galimybių tiek turinio kūrėjams, tiek vartotojams.

Lektorius trumpai pristatė VU ir kitų institucijų mokslininkų tyrimuose naudojamus virtualiosios realybės (at)kūrimo įrankius, LIDAR technologiją ir kitas skaitmeninių technologijų galimybes. Kaip sakė R. Laužikas, „naujos technologijos atveria naujas galimybes, tik svarbu, kad mokslininkai, tyrėjai jų nesudievintų“.

Lektorius pristatė mokslininkų grupės vykdomą projektą „Urbanizuotų vietovių paveldo automatinis monitoringas panaudojant 3D technologijas“. Žymiausias iš jų – Vilniaus senamiesčio kaitos stebėsena. Projekto veiklos: paveldo stebėjimas, fizinių savybių vertinimas, prognostinis būklės vertinimas, brėžinių parengimas, duomenų parengimas skaitmeninei sklaidai, matavi­mai ir kt. Nuskenuoti paveldo objektai yra išsamiausi ir tiksliausi šiandien įmanomi paveldo dokumentai, todėl, net ir sunykus (dėl žaibo iškrovos, tyčinio ar netyčinio padegimo, stichinių nelaimių) visam objektui ar jo daliai, iš 3D duomenų galima sąlyginai identiškai atkurti prarastą vertybę. Taigi, visada pagrįstai egzistuoja prevencinis, bet neintervencinis paveldo išsaugojimo atei­ties kartoms skenavimo motyvas. Programinė įranga leido identifikuoti programuojamus pokyčius, kuriuos galima aprašyti geometriškai ir išreikšti matematine kalba. „Pradiniame įrangos kūrimo etape pasitelkus LIDAR duomenis pavyko identifikuoti naujai atsiradusius stoglangius, kurių anksčiau pastate nebuvo. Arba fiksuota, kad po rekonstrukcijos pastato aukštingumas staiga padidėjo 15 centimetrų. Joks paveldosaugininkas, žiūrėdamas į brėžinius, šito nepastebėtų. Taip atsiveria efektyvesnės (laiko, tikslumo ir žmogiškųjų resursų prasmėmis) paveldo niokojimo arba nelegalios tvarkybos užkardymo (ar bent jau fiksavimo) galimybės“, ­– skaitmeninių technologijų taikymo privalumus minėjo profesorius.

Kitu projektu mokslininkai siekia sukurti prognostinį strateginio valdymo įrankį siekiant atsakyti į klausimą, kaip pamatuoti kultūros poveikį, vertę ir naudą visuomenei. Projekto idėja – pamatuoti, ar dalyvavimas kultūroje prisideda prie asmens ir visuomenės socialinio kapitalo verčių didinimo bei mažinimo. Kaip keičiasi žmogaus, dalyvaujančio kultūroje, asmeniniai ir socialiniai ryšiai, jo pilietinio dalyvavimo indeksas ir pasitikėjimas. Kultūros procesų socialinio poveikio metrikos orientacinio modelio sukūrimas galėtų pasitarnauti sudarant valstybės kultūros politikos strateginius planus.

Dar vienas projektas, apie kurį pasakojo R. Laužikas, skirtas išsiaiškinti, kaip archeologijos mokslo žinios veikia visuomenėje, kokiu būdu neprofesionalų bendruomenė atsirenka prioritetinius faktus: ar tai būtų nacionalinio tapatumo ženklai, ar religiniai argumentai, edukacija, turizmas, prekės ženklo kūrimas, panaudojant architektūros faktus, pseudomoksliniai tikslai ir pan.

Lektorius atsakė į auditorijos klausimus. Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoja informacijos išteklių ir paslaugų plėtrai Sandra Leknickienė padėkojo R. Laužikui už įdomią paskaitą ir priminė, kad VU ir Nacionalinė biblioteka bendradarbiavimo sutartį pasirašė dar 2011 metais. Biblioteka mielai priima universiteto studentus atlikti praktiką, VU mokslininkai kviečiami būti įvairių bibliotekos veiklų ekspertais, rengiami mokymai darbuotojams, bendri renginiai.