Sausakimšoje Valstybingumo erdvėje – prof. V. Landsbergiui skirtas vakaras

Gruodžio 9 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje surengtas prof. Vytautui Landsbergiui skirtas vakaras. Jo metu vyko režisierės Agnės Marcinkevičiūtės filmo apie V. Landsbergį „Pirmininko diplomatija. Atkurtos Lietuvos kelias“ premjera. Kartu buvo pristatyta ir profesoriaus knyga „Lietuvos taika Šveicarijoje“. Renginį moderavo Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovė dr. Ilona Strumickienė.

A. Marcinkevičiūtė, pasakodama apie filmo kūrimo procesą, dėkojo aktyviai šiame darbe dalyvavusiems Landsbergių šeimos nariams, ypač poniai Gražinai Landsbergienei, ir išreiškė viltį, kad panašių filmų ateityje bus daugiau.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius priminė tarptautinę padėtį pasaulyje Lietuvos kelio į nepriklausomybę, o vėliau ir – į tarptautinį pripažinimą laikotarpiu. Jis pabrėžė, kad Vakarai neretai laikėsi atsargios politikos – tikėjosi, kad padėtį išspręs SSRS reformos. Tuomečiam JAV prezidentui George’ui Bushui trūko ir pirmtako Ronaldo Reagano užsidegimo palaikant Baltijos šalių laisvę.

Ambasadorius Mečys Laurinkus vidaus padėtį Lietuvoje prieš atkuriamos nepriklausomybės paskelbimą palygino su revoliucija. Natūralu, kad žmonių interesai buvo įvairūs. Nors revoliuciniu laikotarpiu toli gražu ne visada lyderiais tampa diplomatiškos asmenybės, prof. V. Landsbergis buvo būtent toks. Kai kuriems kitiems Sąjūdžio lyderiams šios labai svarbios savybės trūko.

V. Landsbergis priminė: nors šiais laikais žvelgiant į praeitį atrodo, kad lietuviai buvo labai vieningi, tai – netiesa. „Buvome tokie vieningi, jog reikėjo rimtai dirbti, kad nesuskiltume“, – juokavo jis. Vertindamas savo naujosios knygos objektą – 1990 m. liepą dienraštyje „Respublika“ publikuotą inteligentų kreipimąsi, kuriame kritikuota Aukščiausiosios Tarybos vadovybė, V. Landsbergis pasakojo, kad tai buvo labai darbingas laikotarpis, buvo priimta daug besikuriančiai valstybei gyvybiškai svarbių įstatymų. O nauji rinkimai, kurių pageidavo pareiškimo iniciatoriai, būtų gerokai sujaukę procesą.

Profesorius prisiminė ir linksmų epizodų iš diplomatinės veiklos. Pasirodo, nors Lietuva jau buvo paskelbusi nepriklausomybę, po pasaulį dėl patogumo jis ir toliau keliavo su diplomatiniu SSRS pasu, kuris suteikdavo nemažai privalumų vykstant į užsienio šalis.

G. Landsbergienė priminė, jog filmas „Pirmininko diplomatija. Atkurtos Lietuvos kelias“ yra ne vienintelis jos ir režisierės A. Marcinkevičiūtės bendro darbo vaisius. Buvusiai pirmajai Lietuvos poniai norėjosi parodyti, kiek daug svarbių dalykų buvo nuveikta, kai nepriklausomybė jau buvo pasiekta.

Renginį organizavo Nacionalinė bibliotekos Valstybingumo centras.

Daugiau nuotraukų ›