Nacionalinėje bibliotekoje iškilmingai atidaryta Vilniaus Gaonui skirta paroda

Spalio 20 d. vakarą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta leidinių ir dokumentų paroda, vainikuojanti Vilniaus Gaono metus „Shenot Eliyahu / Elijo metai: Vilniaus Gaono įtaka Lietuvos žydų kultūrai“. Iškilmingame parodos atidaryme po Nacionalinės bibliotekos skliautais ne kartą nuskambėjo žodis Šalom – taip judėjai linki ramybės, dvasinės taikos ir saugumo.

Atidarymo svečiai turėjo progą pirmieji išvysti tris unikalius dalykus: pačią parodą ir bene svarbiausią jos eksponatą – Vilniaus Gaono sinagogos pinką (metraštį), saugomą YIVO žydų mokslinių tyrimų institute Niujorke, kuris eksponuojamas pasitelkiant holograminę projekciją. Lietuvos banko į apyvartą išleidžiamą 10 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Vilniaus Gaono (Elijo ben Saliamono Zalmano) 300-osioms gimimo metinėms, ir išgirsti muzikos kūrinio „Elijo skambantis trikampis“ premjerą (kompozitorius Arkadijus Gotesmanas, instaliacijos autorius Grigorijus Zundelovičius).

Tardamas sveikinimo žodį Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas ypač išskyrė visiems į atmintį įstrigsiančius 2020-uosius metus, kuriuos Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Siekiant atminti, aktualizuoti, įprasminti svarbias istorines asmenybes, jų veiklą, istorijos lūžius jau nuo sausio mėnesio visoje Lietuvoje ir svečiose šalyse vyko daugybė šioms progoms skirtų renginių: parodų, diskusijų, knygų pristatymų.

„Nacionalinė biblioteka aktyviai dalyvauja jubiliejinių metų renginių programoje. Ir tai natūralu – biblioteka savo archyvuose saugo unikalų ir vieną išsamiausių Lietuvoje žydų dokumentinio paveldo rinkinių. Bibliotekoje saugomų judaikos dokumentų vertę ir išskirtinumą liudija faktas, kad net trys pas mus saugomos kolekcijos, tarp kurių ir Vilniaus Gaono knygų rinkinys, yra įvertintos UNESCO „Pasaulio atminties“ programos nacionaliniais ženklais. Mūsų pareiga ­– aktualizuoti ir atverti šį paveldą, suteikti galimybių su juo susipažinti ir Lietuvos, ir tarptautinei bendruomenei. Tai vienintelė Lietuvoje tokia didelė Vilniaus Gaono darbų leidinių rinktinė. Ji parodo, koks neįprastai platus buvo šio mąstytojo akiratis, ir leidžia įvertinti, kad jis buvo tikras klasikinių žydų tekstų tyrimų milžinas“, ­ – sakė prof. dr. R. Gudauskas.

Izraelio valstybės ambasadorius Yossefas Levy’s nuoširdžiai dėkojo Nacionalinei bibliotekai, Lietuvos bankui ir Užsienio reikalų ministerijai už „vizionierišką veiklą, entuziazmą ir puikiai atliktus darbus, kurie daro labai stiprų įspūdį“. „Prieš atvykdamas į Lietuvą aš nežinojau, koks didis mokslininkas, rabinas, mąstytojas ir labai svarbus Izraelio žydas buvo Vilniaus Gaonas. Jis buvo Didis Žydas. Dėkoju ir sveikinu už nuostabią idėją paminėti ir pasauliui pristatyti Vilniaus Gaono asmenybę ir jo veiklą“, – sakė ambasadorius J. Levy’s.

Kultūros viceministrė Ingrida Veliutė pripažino, kad metų pradžioje Kultūros ministerija, rengdama Vilniaus Gaono renginių minėjimo planą, nė nesuvokė, kad šie metai bus tokie nepaprasti. „Vilniaus diskursas buvo labai gyvas ir aktyvus. Dėmesys ir kultūrinė įvairovė buvo didžiuliai. Ir nors dėl objektyvių aplinkybių dalis renginių persikėlė į virtualią erdvę, visi metai buvo labai kūrybiški ir mes daug pasiekėme aktualizuodami žydų paveldą. Didžiuojuosi nuo LDK laikų gyvuojančiomis daugiakultūrės Lietuvos tradicijomis“, – kalbėjo viceministrė ir perdavė Kultūros ministerijos padėką Nacionalinės bibliotekos darbštiesiems darbuotojams.

Užsienio reikalų viceministras Dalius Čekuolis išskyrė sėkmingą tarptautinį bibliotekos bendradarbiavimą. „Svarbu paminėti, kad Nacionalinė biblioteka, tyrinėdama ir pristatydama visuomenei žydų paveldą, jau daugelį metų plėtoja bendradarbiavimą su užsienio partneriais. Iš jų pirmiausia minėtinas Niujorke veikiantis Žydų mokslinių tyrimų institutas YIVO. Labai svarbūs ir reikšmingi jų bendri projektai, ypač skaitmeninių archyvų sujungimas“, – sakė viceministras.

Vakaro vedėja Silvija Stankevičiūtė į parodos atidarymą susirinkusiems svečiams ir parodos organizatoriams perdavė ir ilgamečio Nacionalinės bibliotekos partnerio ir bičiulio YIVO vykdomojo direktoriaus Jonathano Brento sveikinimą ir geriausius linkėjimus.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sakė, kad viskas, kas daroma Gaono garbei ir jo žinių sklaidai, yra be galo reikšminga ir svarbu. Pirmininkė priminė išminčiaus žodžius apie žinojimo svarbą: žinojimas daro žmogų Žmogumi, o žydą – Žydu.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sakė, kad jis didžiuojasi sprendimu nukalti jubiliejinę monetą. „Išleisdami Vilniaus Gaono 300-osioms gimimo metinėms skirtą kolekcinę sidabro monetą, išreiškiame pagarbą šiai vienai iškiliausių asmenybių Lietuvos ir pasaulio žydų istorijoje, kartu įvertindami ir žydiškosios kultūros indėlį ir palikimą mūsų šaliai. Dėl Vilniaus Gaono autoriteto ir šlovės Vilniaus vardas tapo gerai žinomas visame pasaulyje. Tai labai prasminga“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas ir patikino, kad tai tikrai pirma Lietuvoje nukalta moneta su žydiška simbolika.  

Parodos „Elijo metai: Vilniaus Gaono įtaka Lietuvos žydų kultūrai“ kuratorė, Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė kvietė susipažinti su unikaliais parodos eksponatais. „Parodoje pristatomi ne tik Elijo ben Saliamono Zalmano tekstai, bet ir jo gyvenimo fragmentai, atskleidžiama šios išskirtinės asmenybės įtaka Lietuvos žydų dvasiniam ir intelektiniam gyvenimui ir kultūrai. Taip išreiškiama pagarba Gaono paveldui ir pripažįstamas jo aktualumas“, – sakė dr. L. Lempertienė ir priminė, kad Nacionalinės bibliotekos interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose iki gruodžio mėnesio bus skelbiama apie ekskursijas po šią parodą. Jos kuratorė taip pat nuoširdžiai padėkojo visai parodos rengimo komandai, partneriams ir rėmėjams.

„Pati Tora prabilo: esu išmintis, kuri rado prieglobstį Elijo sieloje, ir per jį tapau žinoma visame pasaulyje“, – šis epitafijos fragmentas, iškaltas Elijo ben Saliamono Zalmano antkapyje, puikiai atskleidžia šio išminčiaus, geriau žinomo kaip Vilniaus Gaonas, reikšmę ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio žydų kultūrai.

Parodos partneriai: Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir Žydų mokslinių tyrimų institutas YIVO Niujorke. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Rėmėjos – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki gruodžio 31 d.

Kviečiame žiūrėti parodos atidarymo oficialiosios dalies vaizdo įrašą:

Daugiau nuotraukų ›