2020 m. spalio 29 d.

Lietuva pasaulio atmintyje: Simono Daukanto rankraščių prasmės ir muzika

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir jos mėnraštis „Tarp knygų“ 2020 m. įgyvendina Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuojamą projektą „UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinio registro dokumentų (įrašytų 2019 m.) aktualizavimas ir sklaida“ – rengia žurnalo 7 publikacijų ir 5 vaizdo įrašų ciklą „Lietuva pasaulio atmintyje“.

Spalio mėnesį sukurtoje 4-ojoje ciklo „Lietuva pasaulio atmintyje“ (aut. Vilija Baublytė) laidoje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja prof. dr. Roma Bončkutė pristato UNESCO „Pasaulio atminties“ programos dokumentinio paveldo dalimi pripažintus originalius Simono Daukanto (1793–1864) rankraščius, dalijasi mintimis apie S. Daukanto ir jo kūrybos ryšį su gyvenamuoju laikotarpiu ir amžininkais: vieni skaitė, suprato ir vertino jo tekstų turinius bei kalbą, kiti tuo metu dar nepajėgė suvokti pirmosios lietuviškai parašytos Lietuvos istorijos ir kitų S. Daukanto darbų reikšmės. Mokslininkė pasakoja apie kūrėjo įtaką vėlesnėms kartoms, svarsto apie tikėtiną S. Daukanto kilmės poveikį jo asmenybei ir kūrybai: kitaip nei dauguma S. Daukanto biografijos tyrinėtojų, R. Bončkutė žiūri ne tik į Daukantų liniją – biografijoje ir tekstuose ji ieško ženklų, bylojančių apie jo tapatinimąsi su legendine Odino asmenybe per savo motinos Kotrynos Odinaitės giminę.

Laidoje kalbama ir apie lietuviškosios istoriografijos pradininko rankraščių estetiką, ypatingą jo kalbos ritmiką ir muzikalumą. Autorius tikrino savo kalbos muzikalumą ir skambesiu tekstams kūrė papildomas prasmes, vildamasis, kad jei skaitytojai ne iki galo suvoks turinį, tai bent pajus ir išgyvens tekstą iš skambėjimo. Daukanto kalbos skambesiui atskleisti mokslininkė skaito „Būdo senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ ištrauką.

S. Daukanto rankraštinis paveldas, pasak R. Bončkutės, vertas dėmesio ir kaip nueinančios kaligrafijos (gražaus rašymo meno) kultūros dalis, ir kaip puiki medžiaga kūrėjo asmenybę pagal rašyseną analizuojantiems grafologams.

XIX a. lietuvių literatūros istorijos ir S. Daukanto palikimo tyrinėtoja primena, kad rašyti lietuviškai XIX a. pirmojoje pusėje būta didelio iššūkio – mažai buvo ne tik gebančių, bet ir norinčių lietuviškai skaityti, stigo lietuviškų žodžių bei terminų. Nebuvo ir Lietuvos, kaip atskiros nuo Lenkijos valstybės, istorijos vertinimo. Rašydamas tokiomis aplinkybėmis, S. Daukantas vienu metu siekė daugelio tikslų: kūrė ne tik istoriografiją, bet ir kalbą (terminus ir rašybą), plėtojo idėjas, kartu įvairiomis priemonėmis siekdamas pasakojimo estetiškumo. Rašyti stengėsi taip, kad skaitytojai pajustų esantys didingos tautos atstovai, kurios istorija siekia labai toli į praeitį. Žadinti  tautos sąmoningumą ir orumą tuo metu atrodė svarbiau nei teikti šaltus, objektyvius istorinius faktus. Pasak R. Bončkutės, S. Daukantas istorinius faktus vertino savo moralės požiūriu ir vadovaudamasis asmeninėmis vertybėmis. „S. Daukanto vertinimas tuo ir patraukia, kad jis nėra šaltas, rašydamas jis ir save praveria“, – teigia mokslininkė.

Apibūdindama S. Daukanto kūrybos temų platumą ir jo, kaip kūrėjo, sau keliamus tikslus, R. Bončkutė laidoje prisiminė vokiečių romantiko Friedricho Schlegelio teiginį, kad romantiko užduotis yra parašyti romaną kaip Bibliją. S. Daukantas kažką panašaus ir darė  – savo darbais siekė aprėpti viską. Kitas klausimas, kiek skaitytojas (to meto ir dabartinis) pajėgus suprasti ir viską priimti. „XIX a. buvo ieškojimų ir revoliucijų amžius. Eksperimentinio pobūdžio ir visas S. Daukanto kūrybinis palikimas, todėl prie šio kūrėjo priartėti gali tik tas, kuris yra pasiruošęs netikėtumams, įvairovei, o tokių žmonių niekada nebūna daug“, – sako S. Daukanto tyrinėtoja R. Bončkutė.

Kviečiame žiūrėti laidą „Daukanto rankraščiai: prasmės ir muzika“.

Kitas ciklo laidas rasite čia › 

Projekto publikaciją apie S. Daukanto rankraščius, įtrauktus į UNESCO „Pasaulio atminties“ programos Lietuvos nacionalinį registrą, skaitykite Nacionalinės bibliotekos žurnalo „Tarp knygų“ spalio numeryje, o kiti minėtą dokumentinį paveldą pristatantys straipsniai spausdinami žurnalo 2020 m. 3-iajame, 4-ajame, 5-ajame, 6-ajame ir 9-ajame numeriuose. Vykdant Nacionalinės bibliotekos projektą parengti straipsniai ir laidos atitinkamai prieinami ir partnerių – internetinio dienraščio „Bernardinai“ ir portalo „15min“ – kanaluose.