2020 m. gruodžio 9 d.

Kaip suprasti ir panaudoti duomenis? Atsakymai – atvirosios prieigos ištekliuose

Su įvairiais duomenimis susiduriame kasdien: darbe, buityje, besimokydami, netgi laisvalaikiu. Rinkti, stebėti, dalintis duomenimis jau įprasta. Vis dažniau kalbame apie duomenų analizės ir didžiųjų duomenų svarbą verslui, valdžios institucijoms, visuomenei. Gebėjimas skaityti, suprasti, kurti ir perduoti duomenis, kaip informaciją, vadinamas duomenų raštingumu.

Lietuvoje vis labiau pripažįstama atvirųjų duomenų nauda, jie padeda spręsti visuomenės problemas. Atvirieji duomenys – tai duomenys, kuriuos bet kas gali laisvai naudoti, panaudoti pakartotinai ir platinti. Atviruosius duomenis galima be apribojimų apdoroti, jungti su kitais duomenimis, skelbti viešai, teikti tretiesiems asmenims, svarbiausias reikalavimas – jų neiškraipyti. Internete yra sukurta bendra Europos Sąjungos šalių skaitmeninio turinio erdvė – Europos atvirųjų duomenų portalas.

Įvairūs duomenų rinkimo ir sisteminimo įrankiai bei technologijos palengvina duomenų rinkimą ir stebėjimą. Tačiau taip pat svarbu gebėti įžvelgti turimų duomenų reikšmę, išmokti kritiškai mąstyti apie duomenis – ar jie išsamūs, tinkamai surinkti, nėra pasenę.

Kviečiame išsamiau susipažinti su duomenų raštingumu ir svarbiais darbo su duomenimis aspektais. Sąraše pateikti atvirosios prieigos straipsniai ir knygos anglų kalba.

DATA LITERACY TRAINING AND USE FOR EDUCATIONAL PROFESSIONALS

Siekiant geriau suprasti dabartinę duomenų raštingumo tyrimų būklę, autoriai atliko duomenų raštingumo literatūros apžvalgą. Šiame straipsnyje pateiktos rekomendacijos, kaip ugdyti duomenų raštingumą: kurti į įgūdžius orientuotas pedagogų pasirengimo programas, skatinti bendradarbiavimo galimybes, modeliuoti duomenų naudojimą tiek iš kiekybinių, tiek iš kokybinių šaltinių, gilintis į technologijas bei didžiųjų duomenų vaidmenį.

DATA ECOSYSTEMS FOR PROTECTING EUROPEAN CITIZENS’ DIGITAL RIGHTS

Šiuo straipsniu siekiama paskatinti diskusijas ir aptarti poreikį plėtoti Europos duomenų ekosistemas. Remiantis Barselonos atvejo tyrimu, diskutuojama apie poreikį sukurti visos Europos duomenų infrastruktūrą ir institucijas, padedančias apsaugoti piliečių skaitmenines teises Europos miestuose ir regionuose. Skaitmeninės teisės – tai tokių žmogaus teisių, kaip teisė į privatumą ir saviraiškos laisvę, apsauga ir įgyvendinimas skaitmeninių technologijų, ypač interneto, kontekste.

THE BIG DATA AGENDA: DATA ETHICS AND CRITICAL DATA STUDIES

Dirbant su duomenimis, svarbu atsargiai jais dalytis. Bendraudami internetu su savo šeima, draugais ar kolegomis, dažnai negalvojame, kad mūsų duomenys yra renkami, dokumentuojami, interpretuojami. Nepaisant to, duomenys tapo įprastu vartotojų elgsenos ir pomėgių analizės pagrindu. Vienas tokių pavyzdžių yra socialiniai tinklai. Leidinyje nagrinėjama darbo su duomenimis etika ir kritinis vertinimas.

COUNTING ON THE WORLD: BUILDING MODERN DATA SYSTEMS FOR SUSTAINABLE DEVELOPMENT

2015 m. rugsėjį 193 šalys susitarė eiti darnesnės ateities link, priimdami Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę 2030. Darbotvarkėje numatyta 17 tikslų, 169 uždaviniai ir daugiau nei 200 rodiklių jiems pasiekti. Šie tikslai grindžiami trimis darnaus vystymosi aspektais – aplinkos, socialiniu ir ekonominiu. Norint stebėti pažangą darnaus vystymosi srityje, reikia duomenų ir informacinių sistemų, parodančių, kas vyksta realiuoju laiku: kaip veikia paslaugos ir ar jos pasiekia tuos, kuriems labiausiai reikalingos, taip pat numatyti ateities galimybes, iššūkius, riziką ir tendencijas, siekiant tam pasiruošti.

THE STATE OF OPEN DATA: HISTORIES AND HORIZONS

Jau daugiau nei dešimtmetį pasaulyje kalbama apie atvirųjų duomenų reikšmingumą. Per tą laiką tūkstančiai programų ir projektų visame pasaulyje stengėsi atverti duomenis ir naudoti juos sprendžiant įvairius socialinius ir ekonominius iššūkius. Itin aktualūs tapo klausimai, susiję su duomenų teisėmis ir privatumu. Leidinyje daugiau nei 60 autorių iš viso pasaulio nagrinėja įvairius aspektus, susijusius suo atvirųjų duomenų pritaikymu realiame gyvenime, akcentuodami klausimus, lemsiančius atvirųjų duomenų ateitį.

IMAGINING PERSONAL DATA EXPERIENCES OF SELF-TRACKING

Jau tapo įprasta naudoti įvairius prietaisus ir programėles, stebinčias mūsų duomenis vaikščiojant, sportuojant, važiuojant. Stebime širdies ritmą, miegą, suvartojamų kalorijų skaičių ir išlaidas, streso lygį ir daug daugiau. Panašus duomenų stebėjimas vykdomas jau ilgą laiką sveikatos, švietimo programose, valdant darbo efektyvumą, tačiau šiandien duomenis apie save galime stebėti kiekvienas asmeniškai. Autoriai analizuoja, kaip toks duomenų sekimas veikia mūsų kasdienybę ir įpročius, kaip gebame suprasti ir interpretuoti duomenis, taip pat kokios galimybės laukia ateityje.