2021 m. rugsėjo 16 d.
Atvirosios prieigos leidiniai teisės tema
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka rekomenduoja lietuvių ir anglų kalbomis skaityti atvirosios prieigos knygas aktualiomis teisės temomis – ginčų nagrinėjimą komerciniame arbitraže, apie konkurencinę ir intelektinę teisę. Ypatingo dėmesio vertos knygos apie Lietuvos ir Europos Sąjungos mokslininkų atliktą teisinę analizę dėl valdžios institucijų priimtų sprendimų ir priemonių koronaviruso pandemijai suvaldyti, jų vertinimą teisės ir kitais požiūriais, žmogaus teisių pažeidžiamumą, ypač per pastaruosius dvejus metus išplitusią dezinformaciją.
Lietuvos teisė, 2020: esminiai pokyčiai. II dalis. – 2020
Tai Mykolo Romerio universiteto tęstinis leidinys, pristatantis 2020 m. įvykusius pagrindinius teisinio reguliavimo pokyčius.
Pirmą jo dalį (PDF formatu galite skaityti čia) sudaro valstybės institucijų priimtų teisės aktų, skirtų pirmajai COVID-19 pandemijos bangai suvaldyti, vertinimas. 2020 m. pavasarį paskelbus ekstremaliąją situaciją ir įvedus karantiną, valstybės institucijoms teko priimti skubius sprendimus, tarp jų ir tokius, kurie itin apribojo asmens judėjimo, ūkinės veiklos ir iniciatyvos laisvę, kitas asmens teises ir laisves. Visuomenėje pagrįstai kilo diskusija, ar nustatyti judėjimo, ūkinės veiklos laisvės, teisės į sveikatą, mokslą ir kiti asmens teisių ir laisvių apribojimai yra proporcingi, ar jais asmens teisės ir laisvės nėra ribojamos labiau, negu to reikia demokratinėje visuomenėje reikšmingiems tikslams pasiekti. Buvo pradėta ieškoti atsakymo ir į tai, kokia valstybės valdžios institucija pagal Konstituciją turi įgaliojimus įvesti tokio masto ribojimus, – ar tai gali padaryti tik Seimas ir tik įstatymu, ar ribojimai gali būti nustatyti ir Vyriausybės nutarimais bei kitais teisės aktais, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ministro įsakymais? Leidinyje pateikiama dalis Mykolo Romerio universiteto mokslininkų atliktos teisinės analizės dėl valstybės institucijų priimtų sprendimų, skirtų pirmajai COVID-19 pandemijos bangai suvaldyti, taip pat sprendimų vertinimas vadybiniu ir ekonominiu požiūriais.
Antra leidinio dalis (PDF formatu galite skaityti čia) skirta svarbiausiems Lietuvos konstitucinės, civilinės, baudžiamosios, tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės pokyčiams.
Leidinio autoriai tikisi, kad pateikta 2020 m. atsiradusio svarbiausio naujo teisinio reguliavimo analizė ir įžvalgos apie jo poveikį asmens teisėms ir laisvėms, įvairioms visuomenės ir valstybės gyvenimo sritims bus naudingos Seimui, Vyriausybei ir kitiems teisėkūros subjektams, taip pat valstybės institucijų pareigūnams ir tarnautojams, teisininkams ir politologams – visiems, kurie domisi Lietuvos teisės raida.
The coronavirus pandemic and fundamental rights: A year in review. – 2021
Kai COVID-19 pandemija išplito visame pasaulyje, visos Europos Sąjungos valdžios institucijos priėmė begalę ribojančių priemonių žmonių gyvybei ir sveikatai apsaugoti. Tai buvo kišimasis į pagrindines teises ir jų ribojimas: varžomas žmonių judėjimas ir susirinkimai; daromas poveikis asmeniniam ir šeimos gyvenimui, įskaitant asmens duomenų apsaugą; nustatyti ribojimai švietimo, darbo ir socialinės apsaugos srityse. Pandemija ir jos sukeltos reakcijos dar labiau sustiprino esamus iššūkius ir nelygybę visose gyvenimo srityse, ypač paveikė pažeidžiamas grupes. Tai taip pat paskatino rasistinių incidentų suaktyvėjimą ir padažnėjimą. Leidinyje nagrinėjamas COVID-19 poveikis pagrindinėms žmogaus teisėms; pabrėžiama, kad žmogaus teisėmis grindžiamas požiūris į kovą su pandemija reikalauja suderintų legitimių priemonių – būtinųjų, laikinųjų ir proporcingų. Leidinyje pabrėžiama būtinybė spręsti pandemijos socialinio ir ekonominio poveikio padarinius, apsaugoti pažeidžiamus asmenis.
The impact of disinformation on democratic processes and human rights in the world. – 2021
Tai Europos Parlamento leidinys apie dezinformaciją ir žmogaus teises. Jį skaityti ir atsisiųsti galima ir PDF formatu.
Dezinformacija plinta visame pasaulyje ir tampa vis žalingesne tendencija, pagrįsta naujais apgaulės metodais. Ji daro didžiulį poveikį žmogaus teisėms ir demokratijos normoms, kelia grėsmę minties laisvei, teisei į privatumą ir į demokratiją, taip pat kelia pavojų ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms, mažina piliečių pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis ne tik iškreipdama laisvus ir teisingus rinkimus, bet ir skatindama smurtą skaitmeninėje erdvėje ir represijas.
COVID-19 išjudino intensyvesnes dezinformacijos bangas, susijusias su žmogaus teisėmis ir demokratijos nesėkmėmis. Į dezinformaciją leidinyje siūloma veiksmingai reaguoti keliais lygmenimis, įskaitant teisines priemones, pilietinės visuomenės veiksmus, skatinant visuotinio dialogo formas, siekti JT konvencijos dėl visuotinių skaitmeninių (žmogaus) teisių vykdymo. Tai darydama, ES gali remtis gerosios patirties pavyzdžiais iš viso pasaulio, kovojančio su dezinformacija. Šiame Europos Parlamento tyrime siūlomi veiksmai, kurių ES gali imtis siekdama sklandžiau kovoti su dezinformacija ir tuo pat metu būdama įsitikinusi, kad jie neblogina žmogaus teisių padėties.
Ginčų nagrinėjimas komerciniame arbitraže / Jokubauskas, Remigijus; Kirkutis, Mykolas; Tamošiūnienė, Egidija; Višinskis, Vigintas. – 2020
Mykolo Romerio universiteto atvirosios prieigos talpykloje esančią knygą galima atsisiųsti ir skaityti PDF formatu.
Leidinyje išsamiai aptariami arbitražo principai, teismo pagalba arbitražo procese. Daug dėmesio skiriama arbitražo ir ES teisės aktų, reglamentuojančių tarpvalstybinį civilinį procesą, santykiui ir taikymo problematikai, arbitražiniam susitarimui, kuris iš esmės yra sutartis.
Šiame darbe nagrinėjami arbitražo teismų sprendimų apskundimo proceso ir panaikinimo pagrindai. Nustatyta, kad iš esmės Lietuvos teisinis reguliavimas, susijęs su arbitražo teismų sprendimų apskundimo teismui procesu, ir panaikinimo pagrindai atitinka UNCITRAL pavyzdinio įstatymo nuostatas. Lietuvos apeliacinis teismas turi išimtinę jurisdikciją nagrinėti prašymus dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių arbitražo teismų sprendimų panaikinimo. Leidinyje analizuojama teismų praktika leidžia teigti, kad teismo kompetencija tokio pobūdžio bylose yra ribojama tik anuliavimo funkcija ir teismas neturi kompetencijos vertinti arbitražo teismo atlikto faktų vertinimo ir teisės taikymo.
Leidinyje aptariamas užsienio valstybėse veikiančių arbitražo teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procesas Lietuvos Respublikoje.
Multi-dimensional Approaches Towards New Technology: Insights on Innovation, Patents and Competition / Ashish Bharadwaj; Vishwas H. Devaiah; Indranath Gupta. – 2018
Šioje knygoje aprašomos problemos, kylančios taikant intelektinės nuosavybės ir konkurencijos teisę. Aptariamos keturios konkrečios temos: a) strategijos, reglamentuojančios standartų nustatymo organizacijų (SSO) veiklą, skaidrumą ir būsimų naujovių skatinimą; b) autorinių atlyginimų nustatymas už patentus (SEP) ir ginčai dėl jų; c) procesiniai principai, procesinis sąžiningumas ir geriausia konkurencijos teisės taikymo praktika; d) patentų politikos suderinamumas su konkurencijos teise, siekiant remti naujausias technologijas.
Daugelis šalių savo politika ir perorientuota ekonomika siekia skatinti technologines naujoves, nes jos laikomos svarbiausiu ekonomikos augimo šaltiniu. Knygoje plačiai diskutuojama apie SEP licencijavimą, kylančius nesutarimus dėl autorinio atlyginimo bazės ir honorarų dydžių, licencijavimo sąlygų, patentų susiejimo į licencijas, licencijų kaupimo. Dėl to įvairiose jurisdikcijose padaugėjo bylų, taip pat atkreiptas konkurencijos / antimonopolinių reguliuotojų dėmesys. Be to, painiavą dar labiau didina nuolatinis mokslininkų, pramonės ekspertų ir reguliavimo institucijų nesutarimas dėl sprendimų ir metodų, tinkamų šiais klausimais visose jurisdikcijose.
-
2024 m. balandžio 19 d.Įsibėgėja 3D technologijų taikymas skaitmeninant Europos kultūros paveldą
-
-
-
