Minint Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtus UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metus, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sumanyta surengti fotožurnalisto Leonardo Skirpsto fotografijų parodą „UNESCO paveldas: Lietuva ir pasaulis“. Paroda atskleidžia unikalų Lietuvos bei pasaulio kultūros ir gamtos paveldą, jo išskirtinę kultūrinę vertę, pabrėžia išsaugojimo ateities kartoms svarbą. Kol kas skaitytojai parodos negali apžiūrėti gyvai, tačiau kviečiame pasiklausyti 2002–2020 m. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinio sekretoriaus pareigas ėjusios Astos Junevičienės paskaitos „Pasaulio paveldo vertybės Leonardo Skirpsto nuotraukose“, kurioje išsamiau aptariama L. Skirpsto fotografijų vertė, įamžinti objektai ir jų svarba. Pasikeitus situacijai, apsilankyti parodoje kviesime į Lietuvos nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvę.  

Privatų Nobelio fondą įkūrė žymusis dinamito išradėjas švedas Alfredas Nobelis. 1896 m. gruodžio 10 d. mokslininkas mirė. Paliktame testamente buvo nurodyta, jog 96 proc. savo turto jis skiria premijoms, kuriomis turi būti apdovanojami penkių sričių atstovai, pasitarnavę visai žmonijai.

Tarptautinę žmogaus teisių dieną Lietuvoje vyks tradicija tapęs Nacionalinis žmogaus teisių forumas (NŽTF). Dėl karantino šalyje renginys bus virtualus. Renginio šūkis šiemet skelbia „Įvairovių Lietuva Europoje“.

2019-ųjų gruodžio viduryje Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka organizavo pirmąją metinę konferenciją-diskusiją „2020-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas“. Pasaulyje praktika, kai nacionalinės bibliotekos veikia ir kaip kompetencijų centrai, yra įprasta. Tokie kompetencijų centrai veikia ir savarankiškai, ir prie valstybinių institucijų, taip pat ir prie žinomų pasaulio bibliotekų. Biblioteka jau nebėra informacijos saugykla, ji aktyviai dalyvauja informaciniuose mainuose ir gamina naują informacinį produktą.

Su įvairiais duomenimis susiduriame kasdien: darbe, buityje, besimokydami, netgi laisvalaikiu. Rinkti, stebėti, dalintis duomenimis jau įprasta. Vis dažniau kalbame apie duomenų analizės ir didžiųjų duomenų svarbą verslui, valdžios institucijoms, visuomenei. Gebėjimas skaityti, suprasti, kurti ir perduoti duomenis, kaip informaciją, vadinamas duomenų raštingumu.

Nacionalinės bibliotekos prenumeruojamose užsienio duomenų bazėse rasite patikimų mokslinių elektroninių visateksčių leidinių humanitarinių, socialinių, technologijos, fizinių, biomedicinos ir kitų mokslų klausimais.

Lietuvos Respublikos Seimas 2020-uosius yra paskelbęs popiežiaus ir šventojo Jono Pauliaus II metais. Jie buvo skirti prisiminti ir pagerbti šiai nepaprastai asmenybei.

Naujausiame Kalbos klubo pokalbyje diskutuojama apie kalbos vaidmenį politinių procesų kontekste. Šių metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų kampanija ir šūkiai analizuojami pragmatikos – ilokucinio kalbinio akto – požiūriu. Rašytoją, publicistą, klasikinės filologijos specialistą Andrių Jakučiūną kalbina Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja, lingvistikos profesorė Jolanta Zabarskaitė.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Virtualus kultūros paveldo portalas epaveldas.lt suteikia galimybę nusikelti į tarpukario Lietuvą ir žvilgtelėti į keletą svarbiausių to meto leidyklų bei jų leidinius.

Gruodžio 3–4 d. jau įprastu nuotoliniu būdu vyko konferencija „Rašytojų įamžinimas Lietuvoje“, kurią surengė Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (LLTI). Aptarti literatūriniai, kultūriniai, socialiniai ir politiniai rašytojų įamžinimo aspektai. Džiugu, kad konferencija sulaukė gausaus dalyvių būrio: Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus vadovas Dainius Vaitiekūnas pajuokavo, kad virtualioje konferencijos salėje dažnai „susispaudavo“ daugiau nei septyniasdešimt žmonių.

Laikinai einantis kultūros ministro pareigas dr. Mindaugas Kvietkauskas nuotoliniu būdu paskelbė šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatus, labiausiai įvairiose srityse nusipelniusius kultūros ir meno darbuotojus, kūrėjus. Sveikindamas laureatus ministras sakė, kad šiandien pagerbiami ir apdovanojami tie žmonės, kurie nenuilstamai kuria ir puoselėja Lietuvos kultūrą. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos tyrimų centro vadovei dr. Larai Lempertienei įteikta premija už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus ir praktinę veiklą bibliotekose.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia dalyvauti nuotolinėje mokslinėje konferencijoje „Rašytojų įamžinimas Lietuvoje“.

Įvairūs pokyčiai sparčiai keičia darbo kultūrą ir visuomenės suvokimą apie darbo prasmę. Bendradarbiavimas ir šiuolaikinės technologijos leidžia diegti naujus darbo metodus. Vienas jų – nuotolinis darbas, tampantis ne tik nauja mada, bet ir būtinybe visuotinio karantino sąlygomis.

Gruodžio 5 d. prasidės kasmetinis vaikų ir jaunimo literatūros festivalis „Vaikų knygų sala“. Ir nors šiemet jis susidūrė su iššūkiais ir persikėlė į virtualią platformą www.vaikuknygusala.lt, dėl to tapo tik įdomesnis. Festivalio kūrėjai pasistengė iš širdies – prisijungusių lauks virtualūs susitikimai su mylimais knygų autoriais, kino kūrėjų rengti vaizdo klipai ir reportažai, virtuali vakaro skaitinių lentyna, edukacinių ir pramoginių medžiagų rinkinys atsisiųsti ir net virtuali knygų mugė. Festivalis „Vaikų knygų sala“ tęsis devynias dienas, iki gruodžio 13-osios. „Nuotoliniuose renginiuose taip pat galima užmegzti nuoširdų ryšį“, – įsitikinę virtualaus festivalio organizatoriai ir dalyviai. Kviečiame jungtis ir dalyvauti.

Šiuo laikotarpiu, kai keičiasi mūsų kasdieniai įpročiai ir apribojami socialiniai ryšiai, gerą nusiteikimą palaikyti padės biblioterapinės knygos. Žinoma, knyga neatstos tikro pokalbio, apkabinimo, draugiško žvilgsnio, tačiau skaitymas taip pat yra bendravimas. Prasmingos knygos gali padėti prisitaikyti prie sudėtingos situacijos, sumažinti vidinę įtampą, rasti atsakymus į egzistencinius, savęs pažinimo, vertybių klausimus. Knygos gali suteikti vilties ir paguodos, kai to labiausiai reikia.

Naudingos patikimos mokslinės informacijos siūlome ieškoti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos prenumeruojamose užsienio duomenų bazėse. Humanitarinių, socialinių, fizinių ir technologinių mokslų informacijos galite ieškoti duomenų bazėje „Taylor & Francis SHH Library and S&T Library“.

Jau kurį laiką Lietuvoje kalbame apie „Knygų startą“ – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įgyvendinamą tarptautine patirtimi paremtą projektą, kuriuo siekiama paskatinti tėvus su savo vaikais skaityti jau nuo pat gimimo. Vilniaus universiteto dėstytoja doc. dr. Vaiva Schoroškienė pastebi, kad tėvai, net ir labai nuoširdžiai linkėdami savo vaikui visokeriopos sėkmės, ne visada žino, ką konkrečiai galėtų padaryti, kokius pirmuosius žingsnius žengti. Siekdama padėti tėvams aktyviau įsitraukti į ankstyvąjį skaitymą, doc. dr. V. Schoroškienė dalijasi svarbiausiais skaitymo su vaikais iki 3 metų principais, kurie padėtų šeimoms ne tik įsitraukti į ankstyvojo skaitymo procesą, bet ir padrąsintų kūrybiškai taikyti įgytas žinias.

Ar jau išbandėte visas įmanomas veiklas namuose ir pradedate galynėtis su nuoboduliu? O ar bandėte piešti? Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Medijų dirbtuvės kviečia stebėti „Facebook“ tiesioginę transliaciją ir išmokti piešti ne dažais ar pieštukais, o šviesa.

Ateitininkai kviečia susitikti virtualioje erdvėje ir, remiantis vieno žymiausių Lietuvos filosofų Juozo Girniaus mintimis, drauge diskutuoti apie religijos, tikėjimo ir Dievo vietą šiuolaikinio žmogaus gyvenime. Tiesioginė renginio transliacija vyks gruodžio 3 d. 15.30 val. iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studijos. Pagrindinis diskusijos svečias – filosofas, visuomenininkas, leidėjas dr. Viktoras Bachmetjevas.