Renginiai ir parodos

Paroda „miela, gražu, žavu / Cuuute!!!“ tyrinėja mielumą kaip prieštaringą estetinę kategoriją. Mielumas sužadina norą globoti ir švelninti, bet kartu sumažina – paverčia objektą trapiu, lengvai suvaldomu. Mieli dalykai gali slėpti ir smurto galimybę: norą prispausti, suvalgyti, sunaudoti. Todėl mielumas nėra vien švelnumo sinonimas. Jis sukelia visą afektų skalę: nuo smalsumo iki troškimo, nuo faniškos aistros iki grotesko.

Parodoje dailininko Bernardo Burbos darbai – praeities ir dabarties realybių koliažai, įamžinantys kiekvienam lietuviui atpažįstamus, bet niekada viename laike ir erdvėje nesusitikusius dėmenis: duonkepę krosnį šalia pašto dėžučių, troleibuso veidrodėlį, puošiantį šiaudinį „sodą“, kambaryje šalia lango stovintį bičių avilį ir kt. Autoriaus iliustracijos sukurtos rašytojos Kotrynos Zylės romanui „Mylimi kaulai“.

Minėdama Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia šiai progai skirtą renginių ciklą ir kviečia lankytojus į trečią vieno eksponato parodą. Joje pristatoma Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčios ir senosios observancijos karmelitų vienuolyno globojamos pasaulietiškos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės brolijos pajamų ir išlaidų knyga (1687–1738 m.).

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka vieno eksponato parodoje pristato 2025 m. įsigytą Karaliaučiaus kunigo, pedagogo, religinės literatūros kūrėjo Johanno Gottliebo Weisso (1762–1819) dviejų dalių lietuvių kalbos elementorių „Naujas pibelis, arba Knygelės, iš kurių kūdikiai gali išsimokintis skaitytines pažint, jas sudėt ir iš knygų skaityt“, išspausdintą po 1850 m. Karaliaučiuje Hartungų šeimos spaustuvėje.

Rugpjūčio 19–21 d. Pažinimo erdvė (V a. 535 kab.) bus nepasiekiama. Atsiprašome už nepatogumus.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato darbuotojų kūrybos parodą.

Šiais metais pasaulyje minimas solidus Pepės jubiliejus – 80 metų!

Nerimas dėl praeities ir ateities. Netikrumas dėl primetamų tapatybių. Bandymas susikalbėti su kitais ir kitokiais. Nutylėtos istorijos tarp kartų. Darnos ilgesys išsiderinusiame pasaulyje. Nematomas darbas ir nenorimas palikimas. Šiurkšti šiuolaikinė tautosaka tamsiuose naktinių klubų rūsiuose. Neatpažįstama gyvybė ir nepažinios kultūros. Nežinia kam priklausantys prisiminimai. Vietos grožiui ir harmonijai paieška nepaisant nieko.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atrijuje (III a.) visuomenei atveriama istorinė paroda „Lietuva ir Čekija: nuo santykių atnaujinimo iki glaudaus diplomatinio bendradarbiavimo“.

Minėdama Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia šiai progai skirtą renginių ciklą ir kviečia lankytojus į antrą vieno eksponato parodą. Joje pristatomas tobulos vienuolės vadovas „Pektoralik duchowny“ (Vilnius, 1681), skirtas vienuolėms benediktinėms.

Senos lietuvių bajorų giminės palikuonis Mstislavas Dobužinskis (1875–1957) yra vienas intelektualiausių XX a. pirmosios pusės menininkų. Stebėtinai universalus, jis reiškėsi įvairiose kūrybos srityse: tapytojas, grafikas, graviūros meistras, scenografas, knygų iliustratorius, dekoratorius, pedagogas, paskaitų, straipsnių, eilėraščių ir atsiminimų autorius, pelnęs pripažinimą ir Rusijos imperijoje, ir vėliau, emigravęs į Vakarus. Save ironiškai pavadinęs „klajojančiu entuziastu“, daug keliavo po įvairias šalis, rengė asmenines parodas, kūrė dekoracijas ir kostiumus spektakliams, įgyvendino kitus savo kūrybinius projektus.

Lietuvos nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros centras balandžio 23–birželio 1 d. maloniai kviečia aplankyti TAIDOS BALČIŪNIENĖS (1925–2018) iliustracijų parodą „Saulė siuvo marškinaičius“. Paroda skiriama Motinos dienai ir Taidos Musteikytės Balčiūnienės 100-ųjų metų gimimo sukakčiai paminėti. 

Vilius Jasinevičius gimė 1933 m. vasario 26 d. Javolinėje, Rokiškio r. 1952–1955 m. studijavo Kauno politechnikos institute elektrotechniką. 1970–1978 m. dirbo profesionaliu fotografu Liaudies buities muziejuje ir Paminklų konservavimo institute. Trylika metų (1964–1977) visuomeniniais pagrindais, negaudamas atlyginimo, vadovavo Kauno fotoklubui. Kauno fotoklubo vardu išleido devynis iliustruotus parodų katalogus. Kartu su kitais 1969 m. įsteigė Lietuvos fotografijos meno draugiją.

Balandžio 10 d., ketvirtadienį, 18 val., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos V a. atrijuje, atidaroma Levo Žiriakovo analoginės fotografijos paroda „Kūrėjai“. Ekspozicijoje – Lietuvos ir užsienio menininkų portretai, užfiksuoti 1993–2023 metais.

Beatrix Potter (1866–1943) – garsi anglų dailininkė ir rašytoja, paveikslėlių knygų kūrėja. Gimė ir augo Londone, pasiturinčioje šeimoje. Mokėsi namuose, jai buvo samdoma ir piešimo (dailės) mokytoja, kuri itin kliovėsi kopijavimo metodu.

Šiemet minimas Vilniuje 1925 m. įkurto Žydų mokslo instituto (YIVO) šimtmetis. Ši kultūros ir mokslo institucija buvo itin svarbi ne tik Vilniaus, bet ir visos Europos ir net pasaulio žydų bendruomenėms. Instituto 100-metis yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Seimo rezoliuciją „Dėl 2025 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių ir asmenybių sukakčių“.