Renginiai ir parodos

2025 m. Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metais. Šia proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka lankytojams suplanavo renginių ciklą: penkias vieno eksponato parodas ir du renginius. Vieno eksponato parodų objektai – XVII–XVIII a. pirmoje pusėje Lietuvoje spausdintos ar rašytos knygos – atskleis, ką skaitė, kaip gyveno, kuo tikėjo paprastas Baroko Lietuvos žmogus.

Lietuvos nacionalinės bibliotekos Vilniaus žydų viešoji biblioteka (Gedimino pr. 24) kovo 20 d. –  gegužės 31 d. kviečia aplankyti fotografijų parodą „Kadišas Lietuvos medinėms sinagogoms“.

Kovo 17 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atveriama paroda „Tikėti, įamžinti, tirti: Lietuvos paštas 1918–1940“.

1990 m. kovo 11 d., kai Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė Aktą dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo, Sovietų Sąjunga taikė įvairias bauginimo, izoliavimo, politinio ir ekonominio spaudimo priemones, vykdė ardomąją veiklą. Atsakydami į šį spaudimą, Lietuvos žmonės telkėsi į mitingus, išreikšdami palaikymą nepriklausomybei.

Šiemet minime Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį gimimo jubiliejų. Ši sukaktis – puiki proga prisiminti ir įvertinti šio iškilaus menininko, kompozitoriaus ir visuomenės veikėjo kūrybą. Įkvėpti genialaus menininko fantastiško pasaulio M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniai sukūrė darbus, kurie nuo vasario 14 d. eksponuojami parodoje „Čiurlionio šalyje“.

Algis Antanas Žukauskas (g. 1942) ‒ tapytojas, rašytojas, poetas. Ši paroda ‒ dailininko tapybos kūrinių mini retrospektyva.

Sausio 27 d. dieną minime Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, šiems įvykiams atminti kviečiame į menininko Jono Kulikausko asmeninės parodos „Aš dažnai pamirštu“ atidarymą, 12 val., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Parodų salėje (III a.). Parodą organizuoja – žydų bendruomenė „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“. Atidarymo metu gros smuikininkas Algimantas Peseckas.

Sausio 20–kovo 8 d. visus, besidominčius dokumentiniu paveldu, kviečiame apsilankyti Retų knygų ir rankraščių skyriaus parengtoje ekspozicijoje iš bibliografo Stasio Tomonio kolekcijos „Degtukų dėžučių etiketė – miniatiūrinis plakatas“. Paroda eksponuojama Retų knygų ir rankraščių skaitykloje (V a., 533 kab.) bibliotekos darbo valandomis.

Maloniai kviečiame susipažinti su dailininko Jacques’o Chapiro (1887–1972) darbų paroda iš dr. Samuelio Taco asmeninės litvakų dailės meno kolekcijos. Paroda iki kovo 8 d. eksponuojama Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje (Gedimino pr. 24).

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Parodų salėje (III a.) gruodžio 20 d., 14 val., visuomenei atveriama ir pristatoma Lietuvos džiazo muzikanto, kompozitoriaus, menininko Vladimiro Tarasovo diskografijos kolekcija, paties autoriaus dovanota Nacionalinės bibliotekos fondui. Parodos veikimo metu lankytojai bus kviečiami ne tik susipažinti su Lietuvai itin reikšmingo būgnininko ir garso menininko dovanota muzikos įrašų kolekcija, tačiau ir nepraleisti menininko Arturo Bumšteino kuruoto garsinio performanso „ATTO FEST“ muzikinių intervencijų Nacionalinės bibliotekos Parodų salėje*.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius pristato parodą „Herbarium Librorum: augalai bibliotekoje“, kviečiančią atrasti augalų pasaulį ne tik kaip gamtos dalį, bet ir kaip kultūros, meno ir mokslo įkvėpimo šaltinį.

Vaikų ir jaunimo literatūros departamento skaitykloje ir Renginių kambaryje (103 kab.) veikia objektų paroda „Vaikas ir knyga“. Tai ekspozicija iš vaikų literatūros tyrėjo dr. doc. Kęstučio Urbos asmeninės kolekcijos, kurią jis kaupia jau beveik du dešimtmečius. Parodoje įvairios vaikų skulptūrėlės, figūros iš keramikos, porceliano, molio, medžio, stiklo. Pirmasis eksponatas įsigytas Brėmeno mieste 2006 m. balandžio 24 d.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka vieno eksponato parodoje pristato 2024 m. įsigytą lietuvių raštijos pradininko, religinių raštų rengėjo, evangelikų liuteronų kunigo Jono Bretkūno (1536–1602) lietuviškų pamokslų rinkinį „Postilė“ (Karaliaučius, 1591). Tai pirmoji spausdinta lietuviška postilė, pirmasis lietuvių prozos leidinys.

Minint diplomatų Lozoraičių metus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į ypatingą pažintį su viena iškiliausių privačių bibliotekų Lietuvoje – Diplomatų Lozoraičių šeimos biblioteka. Tai unikali kolekcija, atspindinti trijų Lozoraičių kartų intelektualinį ir kultūrinį paveldą, sukauptą per sudėtingas istorines peripetijas ir įvairias diplomatines misijas. Daugiau nei 24 tūkstančių leidinių kolekcija, nuo 2007 m. saugoma Nacionalinėje bibliotekoje, ne tik pasakoja apie šeimos gyvenimą, bet ir leidžia pažvelgti į Lietuvos kultūros ir diplomatijos istoriją.

Lapkričio 8 d. nuo 16 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Parodų salėje pradeda veikti menininkų kolektyvo „.XYZ Collective“ paroda „Juokdarys“.