Renginiai ir parodos

Nuo liepos 8 d. kviečiame apžiūrėti fotografo Giedriaus Jokubauskio nuotraukų seriją „Tel Avivo pakrantės meditacija“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro skaitykloje (V a.). Nuotraukose tyrinėjamas ryšys tarp Izraelio, žydų tradicijos ir Viduržemio jūros regiono. Šiame projekte Izraelis įsivaizduojamas kaip galinga metafora – vieta, kurioje gyvenimo intensyvumas padidėja.

1994 m. rugpjūčio 9 d. „Lietuvos aido“ galerijoje buvo atidaryta Ramybės Glinskytės ir Gintaro Znamierowskio tapybos paroda. Anuomet spaudoje rašyta: „Neįprasta ekspozicija sukėlė nuostabą ir sumaištį tarp meno mylėtojų. Parodos neįmanoma vertinti vienu požiūriu: teisus bus romantiškas estetas, pareiškęs, jog tai neskoninga, teisus bus ir postmodernus konceptualistas, teigdamas, jog šie paveikslai ‒ „pats tas“, beprecedentinis drąsių idėjų ir dar mažai naudotų plastinių formų produktas.“ (Grigoravičienė, Erika. Kas yra laimė ir kur slypi blogio šaknys? 7 meno dienos, 1994 m. rugpjūčio 12 d., p. 3.)

„Dešimtis tūkstančių lietuvių iš savo tėvynės išbloškė komunistų teroras. Jis buvo toks baisus, kad lietuviai paliko savo pastoges, savo santaupas, savo iš tėvų paveldėtus ūkius, viską, ką turėjo, kad tik galėtų gelbėti savo ir savo šeimos gyvybes“,– 1980 m. Čikagoje išleistos knygos „Bėgome nuo teroro: iš tėvynės išblokštųjų atsiminimai“ įžangoje rašo JAV lietuvis kunigas, žurnalistas Juozas Prunskis.

Šių metų sezoną Palangos vasaros skaityklos lauko ekspozicijoje pristatoma Natalijos Dydenko paroda „Tango su realybe“.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykla jau atvira lankytojams ir nuo birželio 12 d. kviečia apžiūrėti Urtės Lagunavičiūtės parodą „Dedicated to Blue“ (liet. „Dedikacija mėlynai“).

Savanorių prospekto kreivė rėžia pietvakarinę Vilniaus dalį ir galiausiai kerta miesto ribą. Tačiau, prieš įsukdamas į žiedinės sankryžos centrifugą, kelias veda trumpa, savitą reputaciją įgijusia atkarpa „Krasnucha“. Kiek miestiečių ar atvykėlių yra girdėję šį pavadinimą, bet niekada nematė reikalo stabtelėti, apsidairyti ir įsižiūrėti, ką slepia pastatų ir įsitikinimų fasadai?

Knygų vaikams kūrėjo Kęstučio Kasparavičiaus 70-ies metų jubiliejui paminėti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatomos dailininko iliustracijos iš „Illustrariumo“ kolekcijos, Tarptautinėje Bolonijoje vaikų knygų mugėje vykusios Lietuvos iliustruotojus pristatančios parodos (2011) ir kūrybinių dirbtuvių, vestų Knygų šalies erdvėje, Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje (2002–2023).

Tai kvietimas į vaizdinę kelionę per Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, Prospekto galeriją ir Vilniaus fotografijos galeriją. Parodoje daugiausia dėmesio skiriama dezorientacijos, archyvavimo ir kraštovaizdžio tyrinėjimui. Menininkai analizuoja ir interpretuoja šias temas, remdamiesi savo asmenine patirtimi nuolatiniame informacijos kaupimo sraute.

Pradžioje buvo metalas ir to metalo buvo pernelyg daug, kad atsiskaityti būtų patogu. Apie XI a. Kinijoje atsirado pirmieji popieriniai pinigai. Kiniją aplankę europiečiai tik iš dalies naudojosi šiuo išradimu: Europoje vyravo rašytiniai privačių įmonių pasižadėjimai išmokėti nurodytą sumą. 1661 m. Švedijoje pasirodė pirmieji Europos popieriniai pinigai. 1794 m. Tado Kosciuškos sukilimo metu išleisti pirmieji Lenkijos ir Lietuvos popieriniai pinigai. XIX a. popieriniai pinigai išplito ir tapo patogia atsiskaitymo priemone.

2024-ieji – Diplomatų Lozoraičių metai. Daug žinoma apie Stasio Lozoraičio vyresniojo ir jo sūnų Stasio ir Kazio Lozoraičių diplomatinę ir visuomeninę veiklą, padėjusią Lietuvai iškovoti nepriklausomybę skirtingais istorijos tarpsniais. Bet ką žinome apie šios iškilios ir Lietuvai svarbios šeimos moteris?

Paroda #mES20, skirta Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20 metų sukakčiai, pasakoja apie ilgą ir sudėtingą kelią, kurį atkūrusi nepriklausomybę nuėjo Lietuva, siekdama integruotis į Europos Bendriją. 

Dailininkas, scenografas, pedagogas Michailas Percovas (1919–2001) yra gerai pažįstama ir prisimenama figūra Lietuvos dailės ir dailėtyros pasaulyje. Jis dirbo Telšių, Šiaulių, Lietuvos akademinio, Vilniaus senojo teatrų dailininku, kūrė scenografiją dešimtims spektaklių įvairiuose kituose Lietuvos teatruose, dėstė Muzikos ir teatro akademijoje.

Nuo kovo 12 d. kviečiame į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento erdvės (I a.), kuriose bus eksponuojamos dailininkės, iliustruotojos Tanios Rex vaikų knygų iliustracijos.

Minint Kovo 11-ąją ir Diplomatų Lozoraičių metus Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje pradės veikti ekspozicija „Lietuva yra. Diplomatai Lozoraičiai dėl Nepriklausomybės“. Ekspozicija atidaroma kovo 14 d. 18 val. vyksiančia diskusija apie Lietuvos diplomatiją, kurios dalyviai diskutuos ir apie diplomatų Lozoraičių indėlį į nepriklausomybę.