Paroda „Pažinti, rodyti, maskuoti: uniformos Lietuvos Respublikoje 1918–1940“

Retų knygų ir rankraščių skyriuje parengta paroda apie tarpukario Lietuvos profesijas. Joje dėmesys sutelkiamas ne tiek į pačias profesijas, kiek į už jų slypinčius žmonių pasirinkimus, atspindinčius skirtingus gyvenimo kelius, pomėgius, vertybes, lūkesčius ir laikotarpio aplinkybes. 

Reta apranga taip mėgstama ir nekenčiama, kaip uniforma. Palyginti vėlai atsiradusi, iki mūsų dienų padeda atpažinti dėvėtoją, nurodo to asmens statusą, kartais ir paslepia. Autoritariniai ir totalitariniai režimai uniformas mėgsta naudoti kaip visuomenės suvienodinimo ir indoktrinavimo priemonę. 

Lietuvoje uniformos ištakos siekia 1557 metus, kada Žygimantas Augustas nustatė karių aprangos spalvas. Plačiau uniforma išplito XVIII amžiuje. 
1918–1940 m. Lietuvoje uniformos buvo plačiai paplitusios. Jas dėvėjo privačių mokyklų moksleiviai, jaunimo organizacijų, universitetų korporacijų, karinių ir sukarintų struktūrų nariai.  

Visų uniformų net ir į didžiausią parodą nesutalpinsi. Jomis puošėsi moksleiviai ir kariškiai, skautai ir ugniagesiai. Universitetų korporacijų nariai savo aprangos uniforma nevadino; ten, kur kiti vilkėjo uniformas, korporantai dėvėjo „spalvas“. Kitaip nei daugelyje kaimyninių valstybių, Lietuvoje uniformos daugeliu atvejų liudijo pasirinkimą ir savo puošyba skleidė tautiškumą. Lietuvos visuomenė uniformas dėvėjo kaip savanoriškumo, kūrybos ir taikos simbolį. 

Uniforma tapo ir tarptautinės karo teisės dalimi: teisėti kombatantai privalo dėvėti uniformas ir atvirai nešioti ginklą. Todėl žvelgdami į pokario partizanus matome juos vilkinčius uniformas (dažniausiai – šaulių). 

Parodoje eksponuojama medžiaga iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus rinkinių ragina pažvelgti į uniformas kaip į reikšmingus tapatybės ir valstybingumo ženklus. 

Uniformos kalba mums. Įsiklausykime į jų skleidžiamą žinią. 

Parodą lankytojai galės apžiūrėti lapkričio 3–gruodžio 5 d. Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skaitykloje (V a., 533 kab.).  

Skaityklos darbo laikas:  

Pirmadieniais–penktadieniais 10.00–19.00 val.  

Šeštadieniais 10.00–18.00 val.  

Parodos rengėjai Vytautas Smilgevičius ir Nacionalinės bibliotekos Parodų skyrius. 

Trumpai apie parodą 

Data

lapkričio 3–gruodžio 5 d.

Laikas

pirmadieniais–penktadieniais 10.00–19.00 val.
šeštadieniais 10.00–18.00 val.

Vieta

Retų knygų ir rankraščių skaitykla, V a., 533 kab.

Dalyvavimas

įėjimas laisvas

Daugiau informacijos

socialiniame tinkle „Facebook“