„Ryšiai 絆 Kizuna“: knygų ir dokumentų paroda Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių šimtmečiui

Paskutinėmis 2022 m. spalio dienomis aukščiausio lygio Lietuvos ir Japonijos Ministrų Pirmininkų susitikime Japonijoje buvo sutarta dvišalius Lietuvos ir Japonijos santykius pakelti iki strateginės partnerystės lygio. Tai aukščiausia dvišalio bendradarbiavimo viršukalnė, į kurią kopta ištisą šimtmetį – nuo 1922 m. gruodžio 20 d., kai Japonijos vyriausybė pasirašė Lietuvos Respublikos pripažinimo aktą, simboliškai tapusį diplomatinių ryšių / kizuna pradžia.

Šioje parodoje, skirtoje Lietuvos ir Japonijos draugiškų santykių šimtmečiui paminėti, norime papasakoti apie ryšius / kizuna. Keliaudami per skirtingus istorijos laikotarpius, pradedant nuo XIX a. antrosios pusės, kai Lietuva dar priklausė Rusijos imperijai, o Japonija buvo ką tik uostus užsienio šalims atvėrusi ir modernizacijos keliu pradėjusi žengti valstybė, norime parodyti, kaip abiejų šalių santykiai plėtojosi ir vystėsi, kokie įvykiai, dokumentai ar asmenybės tapo šio proceso simboliais ir riboženkliais.

Ryšiai / kizuna  – tai ne tik istorijos datos, archyviniai dokumentai ar sutartys, bet ir žmonės: draugai ir bendraminčiai, kolegos ir partneriai, diplomatai, valstybių vadovai ir verslininkai, vertėjai, aktoriai, muzikantai ir dailininkai – visi, kurių idėjos, svajonės ir darbai persipina, kuria naujus ryšius ir sąsajas, tęsia senas ir duoda pradžią naujoms tradicijoms ir istorijoms.

Ar tą 1862 m. rugsėjo rytą Kaune pakeliui iš Sankt Peterburgo į Karaliaučių tik papusryčiauti viename miesto viešbučių išsilaipinę japonai galėjo bent numanyti apie Steponą Kairį, pirmųjų knygelių apie Japoniją autorių? O šis ar galėjo pagalvoti apie žurnalistę Kumiko Hirano, po daugiau nei šimto metų japoniškai parašiusią apie jį knygą? O Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ar būtų patikėjęs, kad Tokijuje bus suorganizuota pirmoji užsienyje po nepriklausomybės atgavimo jo darbų paroda, kad per Jono Meko filmus į Lietuvą jis atves lingvistą profesorių Ikuo Muratą ir kompozitorių Ichirō Katō, kad profesorius Vytautas Landsbergis ir Jurgis Mačiūnas taip pat jo vardu bus susaistyti su Japonija?

Ypatingą vietą šioje parodoje užima knygos: grožinės literatūros ir poezijos vertimai, paveikslėlių knygos, mokslo monografijos, kelionių apybraižos, žodynai, vadovėliai. Jos ne tik byloja apie diplomatinius, kultūrinius ar ekonominius ryšius / kizuna, bet ir pačios tampa naujų ryšių / kizuna kūrimo priemone, įtraukiančia kiekvieną iš mūsų.

Parodos organizatoriai ir rengėjai nuoširdžiai dėkoja visiems, prisidėjusiems prie šios parodos įgyvendinimo, ir tikisi, kad pasakojimas apie Lietuvos ir Japonijos ryšius / kizuna taps atspirties tašku, kuriant tolesnius ir įprasminant jau esamus. 

Parodos rengėjai: 

Gabija Čepulionytė, Jurgita Ignotienė, doc. Linas Didvalis, dr. Arvydas Kumpis, dr. Linas Venclauskas, Saulius Valius, Ona Veliūtė 

Organizatoriai:

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 
Japonijos ambasada Lietuvoje 

Pagrindiniai partneriai: 

LR Kultūros ministerija  
LR Užsienio reikalų ministerija 

Rėmėjai:

Lietuvos kultūros taryba 
Toshiba International Foundation

Trumpai apie parodą

Data

2022 m. lapkričio 15 d. – 2023 m. sausio 31 d.

Laikas

bibliotekos darbo laiku

Vieta

Parodų salė ir atrijus, III a.

Dalyvavimas

įėjimas laisvas

Daugiau informacijos

socialiniame tinkle „Facebook“

Organizatoriai

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Japonijos ambasada Lietuvoje 
Pagrindiniai partneriai: LR Kultūros ministerija, LR Užsienio reikalų ministerija 

Partneriai ir rėmėjai

Lietuvos kultūros taryba
Toshiba International Foundation