Slaptieji tekstai: Helenos P. Blavatskajos „Slaptoji doktrina“

Rugsėjo 5 d. 18 val. Renginių erdvėje (III a.) prof. dr. Audrius Beinorius (Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas) pristatys Helenos P. Blavatskajos veikalą „Slaptoji doktrina“.

Teosofų draugijos veikla reprezentuoja vieną iš kelių svarbiausių religinės transformacijos, lūžinių įvykių Vakarų pasaulyje. Gana vieningai modernioji teosofija laikoma įtakingiausiu ezoteriniu XIX amžiaus sąjūdžiu, sukūrusiu esminius daugelio XX–XXI amžiaus ezoterinių sąjūdžių pagrindus. 1888 metais pasirodęs dvitomis Blavatskajos magnum opus „Slaptoji doktrina“ tapo pačiu įtakingiausiu modernaus ezoterizmo ir okultizmo tekstu. Kosmogenezei ir antropogenezei skirtuose tomuose autorė bando suderinti senovės Rytų idėjas ir šiuolaikinį Vakarų mokslą bei suvienyti mokslą, religiją ir filosofiją. Apeliuodama į ezoterinę religijų vienybę Blavatskaja esmingai orientalizavo Vakarų ezoterizmą ir paskatino psichinių žmogaus galių pažinimą.

Paskaitoje bus aptartos šio teksto atsiradimo aplinkybės ir šaltiniai, jo struktūra ir tematinės gijos, įtaka ir poveikis šiuolaikiniam ezoterizmui bei moderniam religingumui. Bandysime atsakyti į klausimus: kaip atsirado ši knyga? Kokie yra pamatiniai „Slaptosios doktrinos“ šaltiniai ir autorės intencijos? Koks joje konstruojamas kosmoso ir žmonijos raidos vaizdinys?

Viešų paskaitų ciklas „Slaptieji pasaulio tekstai“ skirtas reikšmingiausiems ezoterizmo istorijai tekstams pristatyti.

Paskaitų metu klausytojai bus supažindinami su pačių tekstų turiniu, bus bandoma atsakyti į klausimą, kodėl tam tikras tekstas tampa reikšmingas kultūroje ir palieka įspaudą idėjų istorijoje. Koks šių knygų santykis su kitais ezoterizmo tekstais ir su meniniais, politiniais, moksliniais bei religiniais kontekstais, kokių socialinių procesų apsuptyje tekstas pasirodė ir kokį poveikį padarė visuomenei.

Vakarų pasaulio istorinę paletę apimantys tekstai leis pažvelgti į ezoterizmo istoriją, atpažinti ryškesnius ezoterinius sąjūdžius bei asmenybes, o skirtingoms disciplinoms atstovaujantys lektoriai padės kritiškai ir tarpdiscipliniškai įvertinti sudėtingą ir nevienalytį ezoterizmo reiškinį.

Renginį organizuoja Lietuvos ezoterizmo studijų grupė (LESG) prie Lietuvos religijotyrininkų draugijos ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Įvykusios ir numatomos paskaitos:

• Vasario 22 d. „Corpus Hermeticum: tekstai, kontekstai, tikėtinos ištakos ir reikšmingos įtakos“, dr. Rasius Makselis (Lietuvos kultūros tyrimų institutas)
• Kovo 7 d. Senovės Egiptas ir „Toto knyga“, dr. Tadas Rutkauskas (VDU)
• Kovo 21 d. „Evangelija pagal Tomą“, dokt. Gražina Kelmelytė-Ratniece
• Balandžio 4 d. „Picatrix“, dokt. Ina Kiseliova-El Marassy
• Balandžio 18 d. „Sefer ha-zohar“, doc. dr. Aušra Pažėraitė
• Gegužės 9 d. Heinricho Kornelijaus Agrippos „De occulta philosophia“, dr. Laima Bucevičiūtė
• Gegužės 16 d. Rozenkreicerių manifestai „Fama Fraternitatis“ ir „Confessio Fraternitatis“, prof. dr. Gintautas Mažeikis
• Rugsėjo 5 d. Helenos P. Blavatskajos „Slaptoji doktrina“, prof. dr. Audrius Beinorius
• Rugsėjo 19 d. Aleisterio Crowley’io „Liber AL vel Legis“, dokt. Adas Diržys
• Rugsėjo 26 d. Carloso Castanedos „Don Chuano mokymas“, dr. Eglė Aleknaitė
• Spalio 3 d. Antono Szandoro LaVey’aus „Šėtono biblija“, prof. dr. Milda Ališauskienė
• Spalio 17 d. H. P. Lovecrafto „Necronomicon“ dr. Skaidra Trilupaitytė, dokt. Adomo Žudžio audiovizualinis performansas

Trumpai apie renginį

Data

rugsėjo 5 d.

Laikas

18 val.

Vieta

Renginių erdvė, III a.

Trukmė

2 val.

Dalyvavimas

įėjimas laisvas

Organizatoriai

Lietuvos ezoterizmo studijų grupė (LESG) prie Lietuvos religijotyrininkų draugijos

Svarbu

renginys gali būti fotografuojamas ir (arba) filmuojamas

Daugiau informacijos

socialiniame tinkle „Facebook“