Koncertas „Marbim be-simcha / Didiname džiaugsmą“

Kovo 14 dieną, penktadienį, 18 val., kviečiame įsikrauti gerų emocijų ir šventinės nuotaikos Purimui skirtame kapelos „Dzička“ (liet. „Laukinė kriaušė“) koncerte „Marbim be-simcha / Didiname džiaugsmą“. Koncertas vyks Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos 3-io aukšto atrijuje.

Purimas yra viena linksmiausių žydų švenčių, kurios metu prisimenama, kaip Persijos karaliaus žmona, žydaitė Estera, išgelbėjo savo tautą nuo klastingo karaliaus patarėjo Hamano siekio žydus sunaikinti. Purimą ypač mėgsta vaikai ir jaunimas, nes tai džiaugsminga ir triukšminga šventė, kurios metu organizuojami šmaikštūs vaidinimai (purimšpyliai) ir parodijos, karnavalai, triukšmui sukelti pasitelkiamos tarškynės. Su Purimu susijusi frazė iš Talmudo: „Mishenichnas Adar marbim be-simcha“. Ji reiškia, kad atėjus Adarui, mėnesiui, kai švenčiamas Purimas, daugėja džiaugsmo. Purimui skirtu koncertu, tikime, prisidėsime prie daugiau džiaugsmo.

Koncerte pasirodysianti kapela „Dzička“, nors savo veiklą pradėjo tik 2025-ųjų sausį, jau spėjo pasirodyti Ģikši šokių festivalyje Latvijoje, dainų klube „Raskila“ Vilniuje ir dar keliuose koncertuose bei privačiuose renginiuose. Tai tarpkultūrinis ir tarptautinis muzikinis trio, kurį sudaro smuikas, violončelė  ir cimbolai. Cimbolais groja Katsiaryna Hil iš Baltarusijos, dainuoja bei smuiku griežia Morganas Maruthiahas iš Australijos, taip pat dainuoja ir violončele groja Aliona Kandyba iš Baltarusijos. Trio atlieka baltarusių, lietuvių, lenkų, ukrainiečių ir žydų liaudies muziką, jų repertuare skleidžiasi nuo LDK laikų greta gyvenusių tautų muzikinių tradicijų sąveikos. Kapelos „Dzička“ muzikantai gilinasi į litvakų muzikos tradicijas, o jų pavadinimas „Dzička“, išvertus iš baltarusių kalbos, reiškia laukinę kriaušę, augančią Molodečno apylinkėse, kuriose gyveno ir didžiulė žydų bendruomenė.

Koncerto programoje išgirsite baltarusių ir žydų melodijas iš Zusmano Kiselgofo ir Sofios Magid kolekcijos, Panemunės, Palesės, Palenkės bei Vilniaus regionų liaudies dainų aranžuotes, taip pat lietuvių ir baltarusių tradicinių šokių melodijas.

Katsiaryna Hil – folkmuzikantė ir šokėja. Pagal išsilavinimą aplinkosaugos specialistė, Katsiaryna užsiima folkloro rinkimu ir populiarinimu Baltarusijoje. Ji dalyvauja kraštotyros ekspedicijose, dirba su etnografiniais įrašais, dalyvauja liaudies festivaliuose ir konkursuose, stengiasi perimti ir saugoti vietines liaudiškas tradicijas, dėl to išmoko groti cimbolais. Nuo 2024 m. ėmėsi tyrinėti žydų ir baltarusių šokių muzikos sąveikas.

Aliona Kandyba – vokalistė ir violončelininkė, įvairių liaudies kolektyvų ir kapelų narė. 2012 m. Gomelyje baigė Valstybinį menų universitetą, muzikologijos specialybę. Šiuo metu dirba su folkloru, vokaline ir instrumentine muzika, kuria originalius muzikinius kūrinius ir liaudies muzikos aranžuotes. Nuo 2023 m. tyrinėja žydų ir baltarusių ryšius liaudies muzikoje bei šokiuose, propaguoja litvakų muzikinį paveldą Baltarusijoje. Aliona taip pat mėgsta rankdarbius ir pati siuvasi koncertinę aprangą.

Morganas Rosario Maruthiah – smuikininkas ir vokalistas, smuiko mokytojas. Vakarų Australijos universitete baigė istorijos ir ispanų kalbos bakalauro studijas. Studijų metais susidomėjęs etnomuzikologija, ypač senąja Rumunijos ir aplinkinių regionų romų muzikine tradicija, 2023 m. keliavo po Šiaurės Rumuniją ir mokėsi iš vietinių liaudies muzikantų. Morganas yra įvairių ansamblių narys: yra koncertavęs su „Rakija Klezmer Orkestar“, Galicijos ir Moldovos tradicinę muziką atlieka kapeloje „Di Pasosh Kapelye“, tradicinį meksikietišką folką „mariači“ groja su kolektyvu „Sabor a Mexico Mariachi“.

Renginį organizuoja Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centras.

Trumpai apie renginį

Data

kovo 14 d.

Laikas

18 val.

Vieta

III a. atrijus

Trukmė

1,5 val.

Dalyvavimas

įėjimas laisvas

Daugiau informacijos

socialiniame tinkle „Facebook“

Organizatorius

Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centras

Svarbu

renginys gali būti fotografuojamas ir (arba) filmuojamas