Ekspertų tribūna || VU Komunikacijos fakulteto 35-metis: ar jis išlieka visuomenę formuojančia jėga?

Per 35 metus Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas (VU KF) tapo viena svarbiausių komunikacijos ir informacijos mokslų institucijų Lietuvoje. Nuo senų bibliotekininkystės tradicijų iki kūrybinių industrijų, nuo profesionalios žurnalistikos iki skaitmeninės komunikacijos – fakultetas ne tik reagavo į aplinkos pokyčius, bet ir pats juos inicijavo. Šiandien, minėdamas 35 metų sukaktį, fakultetas kelia esminį klausimą: ar jis vis dar išlieka visuomenę formuojančia jėga?

Nuo bibliotekininkystės iki komunikacijos inovacijų

VU Komunikacijos fakulteto dekanė profesorė Renata Matkevičienė pabrėžia išskirtinę fakulteto poziciją šalyje nuo pat jo įkūrimo 1991 metais: „Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas pozicionavo save kaip vienintelę Lietuvoje komunikacijos ir informacijos mokslus bei studijas telkiančią instituciją.“ Anot dekanės, fakultetas ir šiandien išgyvena nuolatinio augimo etapą: „Siekiame ne tik plėstis, jungdami platų komunikacijos ir informacijos lauką bei užtikrindami veiklų kokybę, bet ir skatinti pozityvius pokyčius visuomenėje. Siūlydami aktualias, moksliniais tyrimais grįstas studijas ir teikdami ekspertines įžvalgas sprendimų priėmėjams, išryškiname savo konkurencinį pranašumą Lietuvoje bei regione.“

Vienu svarbiausių fakulteto bruožų dekanė įvardija gebėjimą numatyti ateities kryptis. Fakultetas buvo tarp pirmųjų Lietuvoje, pradėjusių visiškai nuotolines magistrantūros studijas, taip pat vienas pirmųjų pasiūlė Kūrybos komunikacijos studijų programą. Kartu tuomet buvo išlaikytos ir tradicinės kryptys – bibliotekininkystės bei informacijos paslaugų studijos.

„Mūsų išskirtinumas – ne tik gebėjimas numatyti pokyčius ir jiems ruoštis, bet ir esant didelei kaitai išlaikyti tai, kuo esame stiprūs, – tradicijas“, – sako R. Matkevičienė.

Fakultetas, formavęs bibliotekų ir komunikacijos lauką

Bibliotekininkystė išlieka pamatine fakulteto tapatybės dalimi. Pasak R. Matkevičienės, būtent ši sritis leidžia aiškiai matyti komunikacijos ir informacijos mokslų raidą Lietuvoje. „Fakulteto mokslininkai tiria tiek bibliotekininkystės istoriją, tiek šiuolaikines tendencijas – skaitymą, kintantį bibliotekų vaidmenį medijų ir skaitmeninio raštingumo kontekste“, – teigia profesorė. Fakultetas aktyviai bendradarbiauja su bibliotekų bendruomene – kartu su partneriais organizuoja mokymų programas specialistams, vykdo bendrus projektus su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, prisideda prie Kultūros ministerijos iniciatyvų. Tačiau fakulteto įtaka neapsiriboja vien šia sritimi. Ne viena profesionalų karta išauginta žurnalistikos, komunikacijos ir medijų studijose.

Fakulteto alumnė, žurnalistikos studijas baigusi Justė Karpavičiūtė, prisimena, kad studijos formavo ne tik profesinius gebėjimus, bet ir pamatines vertybes. „Studijų metu turėjome galimybę klausytis daugybės žiniasklaidos lauko praktikų – redaktorių, žurnalistų ir TV laidų vedėjų paskaitų. Tai stipriai formavo darbo vertybes, etiką, suvokimą, kaip veikia žiniasklaida ir kodėl ji yra svarbi demokratinės visuomenės dalis.“ J. Karpavičiūtė pabrėžia, kad fakultete įgytas žiniasklaidos procesų supratimas tapo svarbiausiu įrankiu darbo rinkoje. Nors pati pasirinko ryšių su visuomene kryptį, studijose įgytos žinios iki šiol išlieka jos profesinės veiklos pagrindu.

Kūrybiškumas, vizualumas ir naujoji komunikacija

Bibliotekininkystės studijas VU Komunikacijos fakultete baigusi alumnė, fotografė ir vizualinės komunikacijos specialistė Jurgita Kunigiškytė studijas sieja su platesnio požiūrio formavimu. „Studijos man davė ne tik teorinių žinių, bet ir platesnį žvilgsnį į informaciją bei visuomenę. Tai stipriai prisidėjo prie mano gebėjimo matyti kontekstą, suprasti auditorijas, kultūrinius skirtumus ir emocinį komunikacijos sluoksnį.“ Pasak jos, šiandien komunikacija nebeatsiejama nuo vizualumo ir emocinio poveikio. Net fotografija tampa ne tik techniniu darbu, bet ir pasakojimo forma: „Fotografija šiandien nebėra vien techninis vaizdo fiksavimas. Tai – komunikacija. Nesvarbu, ar fotografuoju konferenciją, žmogaus portretą ar prekės ženklą, visur svarbu suprasti žinutę, emociją ir poveikį auditorijai.“ Kalbėdama apie ateitį, J. Kunigiškytė pabrėžia, kad komunikacijos studijos turės dar stipriau jungti kūrybiškumą, technologijas ir žmogaus psichologiją. Anot jos, vis svarbesnės taps dirbtinio intelekto, algoritmų, socialinių tinklų turinio bei vizualinės kultūros temos.

Prisitaikymas prie pokyčių – būtinybė ar stiprybė?

Paklausta, ar fakultetas šiandien labiau reaguoja į pokyčius, ar pats juos formuoja, R. Matkevičienė akcentuoja abiejų krypčių balansą: „Norėdami būti sėkmingi, turime ne tik gebėti prisitaikyti prie aplinkos diktuojamų pokyčių, bet ir juos numatyti bei daryti jiems įtaką.“ Vis dėlto konkurencija šiandien didėja. Dekanės teigimu, dinamiška aplinka skatina fakultetą nuolat mokytis, ieškoti naujų partnerių ir stiprinti savo pozicijas. Anot R. Matkevičienės, didžiausias iššūkis per visą istoriją buvo išlaikyti fakulteto savastį, suformuotą kolektyvinės atminties, ir būtent ja grįsti ateitį. Alumnės taip pat išskiria poreikį dar glaudžiau sieti akademinę aplinką su praktika. J. Kunigiškytė mano, kad studijose būtų naudinga kurti daugiau bendrų projektų su verslu, kultūros organizacijomis bei kūrybinėmis industrijomis.

Koks yra ir bus KF absolventas?

Nepaisant technologinių pokyčių, fakulteto vertybinė kryptis išlieka ta pati. „Kritiškai mąstantis, pilietiškas, kuriantis, laisvas ir atsakingas – toks KF absolvento profilis buvo tik įsteigus fakultetą, toks jis išlieka dabar, toks bus ir ateityje“, – reziumuoja dekanė. Būtent šis derinys – akademinis pagrindas, kritinis mąstymas ir gebėjimas lanksčiai prisitaikyti – atsikartoja ir alumnių pasakojimuose. Vienoms fakultetas tapo vartais į žiniasklaidą, kitoms – į kūrybines industrijas ar vizualinę komunikaciją, tačiau kiekvieno patirtyse ryški bendra linija: fakultetas ne tik padėjo įgyti profesiją, bet ir suformavo gilų požiūrį į visuomenę, komunikaciją bei žmogų.

Parengė Džestina Borodinaitė

Nuotraukos Vygaudo Juozaičio, Rūtos Tamulaitės ir iš asmeninio archyvo.