Bibliotekų specialistų erdvė

Į skaitymo iššūkį „Vasara su knyga“ 2026 m. įsitraukė 36 576 skaitytojai. Jie iš viso perskaitė 106 157 knygas. Visas tris iššūkio užduotis įveikė 27 178 dalyviai. Šiemetinis iššūkis išsiskyrė rekordiniu švietimo įstaigų aktyvumu: prie jo prisidėjo net 168 mokyklos ir 32 darželiai.

Šiemet Lietuvos audiosensorinė biblioteka (LAB) mini 60 metų veiklos jubiliejų. Per šešis dešimtmečius keitėsi bibliotekos pavadinimas, vartotojų poreikiai ir knygų formatai – nuo Brailio rašto ir pirmųjų garsinių leidinių iki elektroninių knygų, virtualios bibliotekos ir mobiliųjų programėlių. Tačiau vienas dalykas išliko nepakitęs: siekis, kad skaityti ir kitais būdais patirti literatūrą galėtų kuo daugiau žmonių.

2026 m. Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija (IFLA) oficialiai paskelbė naują geriausią viešąją biblioteką pasaulyje – tai „Gateway“ biblioteka, esanti JAV, Arizonos valstijos Mesos mieste. Apdovanojimas šiai bibliotekai, atrinktai iš 19 pretendentų iš 9 šalių, skirtas už puikius architektūrinio dizaino, inovacijų ir poveikio bendruomenėms rezultatus. Mesos biblioteka įvertinta už „į ateitį orientuotą požiūrį, kokia galėtų būti puiki biblioteka“, svetingą aplinką ir bendruomenės centro vaidmenį.

Vienas laukiamiausių kultūros renginių Kaune – „Kauno knygų mugė 2026“ –  vyks rugsėjo 18–20 d. „Žalgirio“ arenoje. Renginyje bus pristatoma per 70 leidėjų, vyks daugiau kaip 100 literatūrinių bei kultūrinių renginių, literatūriniai protmūšiai, veiklos vaikams ir jaunimui. Naujienas pristatys net 45 autoriai, stenduose susitikimų su skaitytojais lauks kiti rašytojai.

NEPATOGUS KINAS – nuo 2007 m. vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis – kasmet vykdo Lietuvos bibliotekoms skirtą projektą, kurio metu kviečia suburti bibliotekų bendruomenes susipažinti su plačia, kruopščiai atrinkta dokumentinių filmų programa iš viso pasaulio. 2025 m. NEPATOGUS KINAS aplankė daugiau nei 300 Lietuvos bibliotekų.

Dailininkas ir optinio meno meistras Kazys Varnelis (1917–2010) kultūros istorijoje žinomas ne tik kaip išskirtinis kūrėjas, bet ir kaip aistringas bibliofilas, Lietuvai palikęs unikalią asmeninę biblioteką – apie 9,5 tūkst. leidinių kolekciją. Knygotyrininkės dr. Almos Braziūnienės vertinimu, tai viena gausiausių ir vertingiausių asmeninių bibliotekų šalyje. Šis preciziškai suformuotas rinkinys veikia kaip vientisas meninis kūrinys, atskleidžiantis menininko pasaulėžiūrą, ir yra  tapęs neatsiejama jo kurto namų-muziejaus interjero estetikos dalimi.

Kiekviena karta turi savo technologinį lūžį. Vieniems juo tapo spauda ar radijas, kitiems – televizija ar internetas. Šiandien tokį lūžį kuria dirbtinis intelektas. Tačiau svarbiausias klausimas išlieka tas pats: kaip užtikrinti, kad naujos galimybės būtų prieinamos visiems, ne tik tiems, kurie prie pokyčių prisitaiko greičiausiai?

2026 m. rugpjūčio 10–13 d. Pietų Korėjoje, Busane, įvyko 90-asis Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) Pasaulio bibliotekų ir informacijos kongresas („WLIC 2026“). Renginys organizuotas kartu su Korėjos bibliotekų asociacija.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, siekdama skatinti Lietuvos bibliotekų tarptautiškumą ir aktyvesnį įsitraukimą į Europos kultūros programas, dalijasi kvietimu dalyvauti programos „Kūrybiška Europa“ partnerių paieškos sesijoje. Renginys skirtas tarptautiniams bendradarbiavimo projektams, kuriuose svarbus vaidmuo tenka bibliotekoms.

Nyderlandų nacionalinės bibliotekos ir „Europeanos“ fondo ekspertų grupė parengė galimybių studiją „Europos knygų duomenų infrastruktūros sukūrimas“, kuri leistų pakartotinai naudoti Europos bibliotekose saugomų suskaitmenintų viešosios srities knygų tekstus dirbtinio intelekto kūrimo ir mokslinių tyrimų reikmėms. Planuojama sukurti infrastruktūra prisidės prie Europos Komisijos duomenų sąjungos strategijos tikslų, užtikrinant Europos dirbtinio intelekto kūrėjams prieigą prie aukštos kokybės kultūros paveldo duomenų.

2026 m. liepos 3 d. IFLA Bibliografijos skyrius paskelbė 2025 m. pavasarį atlikto prieinamumo metaduomenų tyrimo rezultatus. Tyrimo ataskaitoje nagrinėjama prieinamumo praktika tarp nacionalinių bibliografinių agentūrų (NBA) ir aptariami iššūkiai, su kuriais susiduriama diegiant prieinamumo metaduomenis.

2026 m. birželio 1 d. paskelbtas IFLA profesinio pareiškimo dėl visuotinės bibliografinės apskaitos vertimas į lietuvių kalbą.

Visuotinė bibliografinė apskaita (UBC) – tai koncepcija, kuria siekiama pasaulinės bibliografinių ir autoritetinių metaduomenų koordinacijos bei prieigos prie jų, užtikrinamos laiku rengiant ir dalijantis esmine, naudotojų poreikiams pritaikyta bibliografine informacija. UBC koncepcija buvo formuojama per tarptautinių konferencijų ir iniciatyvų ciklą, prasidėjusį dar 1960-aisiais.

Kiekvienas ilgaamžis dokumentas, rankraštis ar knyga turi savo istoriją: kas jį skaitė, kur jis buvo saugomas, kokių ženklų paliko savininkai. Žinodami tai, galime aiškiau suprasti savo kultūrinę praeitį ir jos vietą Europoje, lengviau atskirti faktus nuo mitų ir išlikti atsparesni dezinformacijai. Visuomenė šias istorijas sužino per kultūros organizacijų veiklas, o tarp jų – bibliotekų parodas, edukacijas ir publikacijas, kuriose specialistai sudėtingus duomenis paverčia lengvai suprantamu pasakojimu.

Jau šešerius metus Panevėžio Elenos Mezginaitės viešoji biblioteka savo „Instagram“ paskyroje pristato „Bookface“ rubriką, tapusią vienu atpažįstamiausių jos socialinių tinklų projektų. Biblioteka buvo pirmoji Lietuvoje, pradėjusi reguliariai kurti ir viešinti tokio pobūdžio nuotraukas, dar gerokai prieš šiai tendencijai išpopuliarėjant socialiniuose tinkluose ir šalies bibliotekų bendruomenėje.