Bibliotekų specialistų erdvė

Kiekviena karta turi savo technologinį lūžį. Vieniems juo tapo spauda ar radijas, kitiems – televizija ar internetas. Šiandien tokį lūžį kuria dirbtinis intelektas. Tačiau svarbiausias klausimas išlieka tas pats: kaip užtikrinti, kad naujos galimybės būtų prieinamos visiems, ne tik tiems, kurie prie pokyčių prisitaiko greičiausiai?

2026 m. rugpjūčio 10–13 d. Pietų Korėjoje, Busane, įvyko 90-asis Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) Pasaulio bibliotekų ir informacijos kongresas („WLIC 2026“). Renginys organizuotas kartu su Korėjos bibliotekų asociacija.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, siekdama skatinti Lietuvos bibliotekų tarptautiškumą ir aktyvesnį įsitraukimą į Europos kultūros programas, dalijasi kvietimu dalyvauti programos „Kūrybiška Europa“ partnerių paieškos sesijoje. Renginys skirtas tarptautiniams bendradarbiavimo projektams, kuriuose svarbus vaidmuo tenka bibliotekoms.

Nyderlandų nacionalinės bibliotekos ir „Europeanos“ fondo ekspertų grupė parengė galimybių studiją „Europos knygų duomenų infrastruktūros sukūrimas“, kuri leistų pakartotinai naudoti Europos bibliotekose saugomų suskaitmenintų viešosios srities knygų tekstus dirbtinio intelekto kūrimo ir mokslinių tyrimų reikmėms. Planuojama sukurti infrastruktūra prisidės prie Europos Komisijos duomenų sąjungos strategijos tikslų, užtikrinant Europos dirbtinio intelekto kūrėjams prieigą prie aukštos kokybės kultūros paveldo duomenų.

2026 m. liepos 3 d. IFLA Bibliografijos skyrius paskelbė 2025 m. pavasarį atlikto prieinamumo metaduomenų tyrimo rezultatus. Tyrimo ataskaitoje nagrinėjama prieinamumo praktika tarp nacionalinių bibliografinių agentūrų (NBA) ir aptariami iššūkiai, su kuriais susiduriama diegiant prieinamumo metaduomenis.

2026 m. birželio 1 d. paskelbtas IFLA profesinio pareiškimo dėl visuotinės bibliografinės apskaitos vertimas į lietuvių kalbą.

Visuotinė bibliografinė apskaita (UBC) – tai koncepcija, kuria siekiama pasaulinės bibliografinių ir autoritetinių metaduomenų koordinacijos bei prieigos prie jų, užtikrinamos laiku rengiant ir dalijantis esmine, naudotojų poreikiams pritaikyta bibliografine informacija. UBC koncepcija buvo formuojama per tarptautinių konferencijų ir iniciatyvų ciklą, prasidėjusį dar 1960-aisiais.

Kiekvienas ilgaamžis dokumentas, rankraštis ar knyga turi savo istoriją: kas jį skaitė, kur jis buvo saugomas, kokių ženklų paliko savininkai. Žinodami tai, galime aiškiau suprasti savo kultūrinę praeitį ir jos vietą Europoje, lengviau atskirti faktus nuo mitų ir išlikti atsparesni dezinformacijai. Visuomenė šias istorijas sužino per kultūros organizacijų veiklas, o tarp jų – bibliotekų parodas, edukacijas ir publikacijas, kuriose specialistai sudėtingus duomenis paverčia lengvai suprantamu pasakojimu.

Jau šešerius metus Panevėžio Elenos Mezginaitės viešoji biblioteka savo „Instagram“ paskyroje pristato „Bookface“ rubriką, tapusią vienu atpažįstamiausių jos socialinių tinklų projektų. Biblioteka buvo pirmoji Lietuvoje, pradėjusi reguliariai kurti ir viešinti tokio pobūdžio nuotraukas, dar gerokai prieš šiai tendencijai išpopuliarėjant socialiniuose tinkluose ir šalies bibliotekų bendruomenėje.

2026 m. birželio 30 d. pirmajame naujos kadencijos Lietuvos bibliotekų tarybos posėdyje jos pirmininke išrinkta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė, o tarybos pirmininkės pavaduotoja – Lietuvos audiosensorinės bibliotekos direktorė Inga Davidonienė.

Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) tarybos sprendimu paskirta vykdomoji direktorė – Greta Kėvelaitienė. Šias pareigas ji pradeda eiti nuo 2026 m. liepos 1 d.

Rimantė Budrytė-Demenė

Birželio 10–12 d. Kretingos rajone susitiko Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių bibliotekų bendruomenės. Ilgametę tradiciją tęsiantis Baltijos šalių seminaras „LiLaEst“ šiemet buvo skirtas paveldo ir identiteto temoms, ypač svarbioms šių dienų geopolitiniame kontekste. Seminaras dar kartą patvirtino, kad nacionalinės bibliotekos atlieka reikšmingą vaidmenį saugant regiono šalių tautinę tapatybę ir stiprinant demokratinį atsparumą.

Trečiasis „Profesinio klausimo“ sezonas tapo dinamiška ir gyva mūsų šalies ir užsienio bibliotekų sektoriaus kronika, kurios rėmus geriausiai brėžia pačių pašnekovų mintys.

2026 metų birželio 12–14 dienomis Pakretuonėje susirinko du Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skaitytojų klubai, vadovaujami tų pačių vadovių – Daivos Janavičienės ir Rasos Derenčienės. Šiuo renginiu klubų nariai paminėjo sezono pabaigą. Nacionalinės bibliotekos mokymų bazėje vyko tradicinė, jau ketvirtus metus iš eilės vykstanti vasaros stovykla. Šiais metais pirmą kartą stovykloje susitiko ir veiklose dalyvavo abiejų skaitytojų klubų, kuriuose taikomi biblioterapijos elementai, narės. Pirmasis skaitytojų klubas veikia jau aštuonis sezonus, o antrasis šiais metais baigė penktąjį.

2026 m. birželio 10 d. Lietuvoje prasidėjo tarptautinis Baltijos šalių nacionalinių bibliotekų seminaras „LiLaEst“, tęsiantis jau 58 metus gyvuojančią tradiciją. Šis renginys vyksta kas dvejus metus, o jo šeimininkėmis pakaitomis tampa Lietuva, Latvija ir Estija.

Panevėžys nuo seno garsėja dviračių ir aktyvaus gyvenimo būdo tradicijomis. Panevėžio Elenos Mezginaitės viešoji biblioteka, puoselėdama tvarumo idėjas, jau ketvirtus metus iš eilės pirmąjį 2026 m. birželio trečiadienį pakvietė miestiečius į kultūrinį dviračių žygį „Bibliotekininkas ir skaitytojai ant dviračio“, skirtą Pasaulinei dviračių dienai. Ši iniciatyva – daugiau nei sportinis renginys. Tai prasminga vasaros pradžios tradicija, sujungianti judėjimo džiaugsmą, kultūrinį pažinimą ir bendrystę.