Šeši dešimtmečiai tam, kad skaityti galėtų visi: Lietuvos audiosensorinė biblioteka mini jubiliejų

Šiemet Lietuvos audiosensorinė biblioteka (LAB) mini 60 metų veiklos jubiliejų. Per šešis dešimtmečius keitėsi bibliotekos pavadinimas, vartotojų poreikiai ir knygų formatai – nuo Brailio rašto ir pirmųjų garsinių leidinių iki elektroninių knygų, virtualios bibliotekos ir mobiliųjų programėlių. Tačiau vienas dalykas išliko nepakitęs: siekis, kad skaityti ir kitais būdais patirti literatūrą galėtų kuo daugiau žmonių.

„Šie dešimtmečiai visų pirma yra pasakojimas apie žmones, kūrusius, auginusius ir šventai tikėjusius kiekvienam atviros bibliotekos misija. Kartu tai ir mūsų valstybės brandos istorija, liudijanti nuoseklų siekį kultūrą padaryti prieinamą kiekvienam, kuriančiam visuomenę, kurioje visi turime lygias galimybes pažinti bei augti. Šiandiena mums visiems yra ne tik šventė, bet ir atsakomybe grindžiamas įsipareigojimas nuolat ieškoti geriausių atverties bei prieinamumo sprendimų“, – sako LAB direktorė Inga Davidonienė. 

Nuo mažų bibliotekėlių iki visą Lietuvą jungiančio tinklo

Nors LAB istorija pradėta skaičiuoti nuo 1966-ųjų, jos ištakos siejamos su 1927 m. įkurtu Kauno aklųjų institutu ir pirmosiomis Brailio rašto knygomis. Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje pradėtas kurti neregių bibliotekų tinklas: bibliotekos kurtos Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje prie neregių darbo centrų.

1966 m. vasario 1 d. šios bibliotekos buvo sujungtos: penkiuose didžiausiuose šalies miestuose ir Švėkšnoje pradėjo veikti Lietuvos aklųjų draugijos centrinė biblioteka (LAD). Ši data ir laikoma oficialia dabartinės Lietuvos audiosensorinės bibliotekos gyvavimo pradžia. Nuo 1992 m. šio bibliotekų tinklo valdymą perėmė valstybė, tiksliau – LR Kultūros ir švietimo ministerija, o 1995 m. LAB Lietuvos bibliotekų įstatyme įtvirtinta kaip valstybinės reikšmės biblioteka.

Pereiti nuo atskirų bendruomenės bibliotekėlių prie vienos sistemos buvo reikšmingas žingsnis. Net ir šiandien bibliotekos tinklas ir jo plėtra išlieka LAB stiprybe: be centro Vilniuje ir penkių teritorinių padalinių didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir Ukmergėje, leidiniai skaitytojus pasiekia per maždaug 350 paslaugų punktų įvairiose Lietuvos vietose, tarp jų – viešosiose šalies bibliotekose.

Per 60 metų pasikeitė ir LAB misija. Anksčiau bibliotekos veikla buvo orientuota tik į neregius ir silpnaregius, o šiandien jos paslaugos skirtos visiems žmonėms, negalintiems skaityti įprastai spausdinto teksto. Nesvarbu, ar tai disleksija, raidos sutrikimai, bibliotekos misija – pasirūpinti, kad skaityti galėtų visi.

Ypatingas dėmesys garsui

Nors biblioteka prasidėjo nuo taško – pirmosios knygos Brailio raštu buvo taškas po taško perrašomos rankomis, – LAB istorija neatsiejama nuo garso. Būtent garsas, o tiksliau – garsiniai skaitymai, ilgą laiką buvo viena svarbiausių, o neretai ir vienintelė galimybė pasiekti literatūrą.

Todėl ruošiantis bibliotekos gimtadienio šventei garsui buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Jubiliejaus proga sukurta garso siena – tarsi garsinis archyvas, kuriame per skirtingų laikotarpių diktorių balsus ir literatūros kūrinių ištraukas galima pajusti šešių dešimtmečių bibliotekos istoriją.

„Per 60 metų bibliotekos fonduose susikaupė daugybė skirtingų balsų. Garso sienoje bus galima išgirsti daugiau nei 40 bibliotekoje garsinusių ir vis dar garsinančių diktorių. Taip pat – dirbtinius, sintezuotus balsus. Kiekviena ištrauka savita: vienos atspindi skaitovo stilių, kitose diktoriai atsiskleidžia netikėtais amplua. Vienu metu balsai sklinda iš devynių kolonėlių, sukurdami savotišką balsų dūzgesį. Atėjus prie garso pulto galima atrasti dominantį balsą, nutildyti likusias aštuonias kolonėles ir įsiklausyti į vieną pasirinktą ištrauką. Tarp jų – ir pirmąją Lietuvoje garsinę knygą: aktoriaus Eduardo Kunavičiaus įgarsintą Eduardo Mieželaičio „Žmogų“, – pasakoja LAB leidybinės veiklos vyriausiasis kuratorius, garso sienos sumanytojas Audrius Meška.

Nuo juostų ir kasečių iki knygos telefone, arba kaip atliepti kintančius vartotojų poreikius

Šeši LAB veiklos dešimtmečiai kartu atspindi ir technologijų kismą.

1962 m. pasirodė pirmoji lietuviška garsinė knyga. Ilgą laiką garsinės knygos buvo įrašomos ir klausomos fizinėse laikmenose, o šiandien jas galima pasiekti skaitmeniniu būdu – per virtualią biblioteką ELVIS ir mobiliąsias programėles.

Šiandien LAB skaitytojams siūlo knygas ne vienu prieinamu formatu: tai ir spausdintos knygos Brailio raštu, taktilinės knygelės vaikams, ir garsinės knygos (jų virtualioje ELVIS bibliotekoje daugiau nei 10 tūkst.) bei EPUB, DAISY, BRF ir kiti skaitmeniniai formatai. Kviečia žiūrėti ir filmus bei spektaklius su garsiniu vaizdavimu. O nuo 2024 m. LAB sertifikuoja leidėjų parengtus prieinamus EPUB ir PDF leidinius, taip prisidėdama prie to, kad prieinamumas prasidėtų dar knygos leidybos etape ir kitaip skaitantieji knygas galėtų ne tik skaityti bibliotekoje, bet ir įsigyti tiesiai iš leidėjo.

„Atsigręžę atgal suprantame, kad mūsų bibliotekos kelyje baigtinio taško tiesiog nėra – prieinamumas yra gyvas procesas. Tačiau kaip niekad aiškiai matome: atverdami knygas, kino filmus ar spektaklius kiekvienam žmogui, nepaisant jo patiriamų negalių ar iššūkių, mes kartu auginame atsparią ir šviesią visuomenę“, – sako LAB direktorė I. Davidonienė.

Tekstas ir nuotraukos Lietuvos audiosensorinės bibliotekos