Ekspertų tribūna || Ateities bibliotekos vizija konferencijoje „Nordic Libraries Together 2026“ Osle: tarp technologinės pažangos ir pamatinių vertybių išsaugojimo

Vaida Sikorskaitė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Paslaugų departamento Informacinio aprūpinimo skyriaus vyriausioji bibliografė

Rugsėjo 9–11 dienomis Oslo centrinėje bibliotekoje „Deichman Bjørvika“ vyko tarptautinė konferencija „Nordic Libraries Together 2026“, subūrusi Šiaurės ir Baltijos šalių bibliotekų profesionalus. Šis reikšmingas renginys sutapo su neeiliniais įvykiais: kol bibliotekų specialistai diskutavo apie ateities visuomenę, visas Oslas buvo tapęs pasaulio lyderių ir valstybių vadovų susitelkimo centru. Jie atvyko pagerbti rugsėjo 9 dieną palaidoto, tautą vienijusio Norvegijos karaliaus Haraldo V. Istorinio įvykio fone renginio dalyviai kėlė esminį, pamatinį klausimą: kaip bibliotekoms išlikti atsparioms ir reikalingoms neramiame šiandienos pasaulyje?

Šioje tarptautinėje konferencijoje aktyviai dalyvavo Lietuvos bibliotekininkų draugijos narės ir gausus šalies kolegų būrys. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai atstovavo Paslaugų departamento direktorė Renata Lygienė ir Informacinio aprūpinimo skyriaus vyriausioji bibliografė Vaida Sikorskaitė. Lietuvos atstovai kartu su Šiaurės šalių kolegomis ieškojo strateginių sprendimų, kaip efektyviai transformuoti paslaugas ir išlaikyti institucijų aktualumą, taip pat aktyviai įsitraukė į gerosios patirties mainus.

Globalios tendencijos ir vizionieriški ekspertų pranešimai

Suprasti Šiaurės ir Baltijos šalių bibliotekų ateities viziją padėjo pagrindiniai renginio pranešimai. Triuškinančios informacijos gausos ir globalių krizių fone nebeužtenka kalbėti apie kasdienes bibliotekų funkcijas ar techninius procesus. Reikalingas platesnis, panoraminis matymas, gebantis sujungti socialinius lūžius ir technologinę evoliuciją.

Būtent pagrindiniai konferencijos pranešėjai (angl. „keynote speakers“) tapo tuo intelektualiniu stuburu, kuris suteikė teorinį pagrindą visoms praktinėms diskusijoms.

Hilde Sandvik įžvalgos apie informacinių burbulų sklaidą. Žinoma Skandinavijos kultūros analitikė ir žurnalistė atkreipė dėmesį į gilėjančią visuomenės poliarizaciją, kurią stiprina didžiųjų technologijų kompanijų algoritmai. Jos teigimu, kultūros įstaigos negali likti pasyviomis stebėtojomis. Šiame technologinio triukšmo amžiuje joms tenka atsakomybė veikti kaip objektyviam informacijos filtrui bei neutraliai aplinkai, kurioje bendruomenės nariai gali atvirai diskutuoti ir mokytis išklausyti vieni kitus be išankstinio nusistatymo.

Eiriko Solheimo prognozės apie dirbtinio intelekto iššūkius. Norvegijos technologijų žurnalistas ir medijų inžinierius savo pranešime analizavo dirbtinio intelekto įtaką informacijos vartojimo įpročiams. Užuot sėjęs baimę dėl ateities inovacijų, ekspertas ragino įžvelgti naujas galimybes. Jis pabrėžė, kad specialistai privalo patys perimti šių įrankių valdymą, šviesti visuomenę ir taip sukurti patikimą skydą prieš giliąsias klastotes, manipuliacijas virtualiojoje erdvėje bei melagingas naujienas.

Danielio Forsmano rekomendacijos lanksčiam organizacijos valdymui. Švedijos nacionalinio archyvo vadovas pasidalijo metodais, kaip teorines vizijas pritaikyti kasdienėje veikloje. Remdamasis savo šalies patirtimi, jis akcentavo, kad institucijų atsparumas krizėms tiesiogiai priklauso nuo darbuotojų lankstumo bei dinamiškos vidinės struktūros. Pranešėjas kvietė transformuoti tradicines erdves iš paslaugų teikėjų į atviras bendruomenės platformas, kurių turinys kuriamas reaguojant į tikruosius vietos žmonių poreikius.

Praktiniai eksperimentai ir diskusijos apie rytdienos kultūros iššūkius

Tarp pagrindinių konferencijos pranešimų buvo integruota ir aktyvi praktinė dalis, kuri renginiui suteikė ypatingos dinamikos: teorinės įžvalgos iškart persikėlė į profesinių mainų erdvę. Siekdami išvengti pasyvaus klausymosi, organizatoriai pakvietė dalyvius į diskusijų pasivaikščiojimus gryname ore, taikydami populiarųjį „walk and talk“ susitikimų formatą. Šis sprendimas padėjo fizinį judėjimą sujungti su profesiniais mainais ir leido daug lengviau megzti neformalius ir gilius bendruomeninius ryšius.

Nematomų spragų identifikavimas įsiklausant į auditoriją

Ekspertai atkreipė dėmesį į institucijų pažeidžiamumą, kai jos laiku nepastebi savo vidinių veiklos trūkumų. Efektyviausia priemone nuo šių „aklųjų dėmių“ (angl. „blind spots“) įvardytas nuolatinis lankytojų grįžtamojo ryšio rinkimas ir tikslinės apklausos. Auditorijos poreikių analizė leidžia priimti realiais duomenimis, o ne asmeninėmis prielaidomis grįstus sprendimus bei atverti iki šiol neišnaudotą įstaigos potencialą.

Skaitmeninės kultūros transformacija be griežtų draudimų

Vertindami technologijų poveikį, konferencijos dalyviai sutarė, kad pati virtualioji erdvė nėra žalinga: viską lemia vartotojo elgsena. Užuot taikius griežtus ribojimus ar kūrus zonas be telefonų, siūloma siūlyti alternatyvias veiklas. Pranešėjai ragino nenuvertinti paauglių skaitmeninių įpročių, nes kompiuteriniai žaidimai sėkmingai buria bendruomenes, o tikslingas interneto naudojimas ugdo analitinius gebėjimus.

Sisteminis pasirengimas pokyčiams ir partnerystė

Diskusijose nuskambėjo mintis, kad bendruomenė labai laukia permainų, tačiau įpročių keitimas reikalauja nuoseklaus įdirbio. Atsparumas šiandienos iššūkiams kuriamas per faktų tikrinimą, skaitmeninį raštingumą ir technologijų prieinamumą. Norėdamos išlikti aktualios, organizacijos privalo aktyviai bendradarbiauti su švietimo įstaigomis, pedagogais bei socialiniais darbuotojais.

Įkvepiantys Šiaurės šalių projektų pavyzdžiai

Trumpųjų pranešimų metu Norvegijos ir Islandijos atstovai pasidalijo veikiančiais metodais, kurie padeda spręsti opias bendruomenės problemas.

Tyliojo skaitymo ratai suaugusiesiems Norvegijoje. Kovojant su visuotine koncentracijos krize, suaugusieji pakviesti į specialias erdves kartu skaityti popierinių knygų. Už užfiksuotus rezultatus skiriami knygynų kuponai. Šis metodas parodo, kad veiksmingas sprendimas gali gimti tiesiog pritaikius vaikų skaitymo iššūkių modelį vyresnio amžiaus auditorijai.

Patirtinis skaitytojų konsultavimas Norvegijoje. Pristatytas metodinis įrankis ir nuotoliniai mokymai platformoje lesersorvis.no, keičiantys tradicinį konsultavimo supratimą. Ši sistema orientuojasi ne į kūrinio žanrą, o į emocinį ryšį – knygos diktuojamą tempą, atmosferą, veikėjų charakterius bei siužeto dinamiką.

Savaitiniai paauglių klubai Islandijoje. Kiekvieną penktadienį rengiami trylikos–šešiolikos metų jaunuolių susitikimai, kur lankomumas skatinamas per kūrybines veiklas. Čia rengiami teminiai pabėgimo kambariai, knygų bingo, rankdarbiai ir greitųjų pasimatymų su literatūra žaidimai. Akcentuota, kad audioformatai yra lygiavertės knygos, o susitikimuose laukiami net tie, kurie nespėjo perskaityti kūrinio.

Nematomas virtualių resursų potencialas ir bendra ateitis

Paskutinė renginio diena buvo skirta darbo grupėms, kuriose ieškota sprendimų ilgalaikėms švietimo problemoms spręsti. Pranešėjai pastebėjo, kad organizacijos vis dar per mažai išnaudoja turimus skaitmeninius fondus, nors jų apimtys dažnai stipriai lenkia fizines lentynas. Ateities gairėse pabrėžta būtinybė skaitymą paversti organiška kasdienybės dalimi, nuolat klausti bendruomenės apie jos realius lūkesčius ir stiprinti tarpinstitucinius ryšius.

Esminės Šiaurės šalių pamokos Lietuvos kultūros erdvėms

Apibendrinus renginio patirtį, Lietuvos specialistams galima išskirti kelias svarbiausias strategines įžvalgas. Pirmiausia, technologijų prasmė turėtų būti vertinama per žmogiškąją vertę, nes dirbtinio intelekto inovacijos pasiteisina tik tada, kai jos padeda vartotojui informacijos sraute orientuotis paprasčiau, greičiau ir saugiau. Taip pat išryškėja paslaugų kokybės viršenybė prieš kiekybę, reiškianti, kad institucijoms nereikia stengtis apimti visų įmanomų sričių, nes kur kas naudingiau pasiūlyti saugią, patikimą ir kokybišką gyvo bendravimo aplinką pilname informacinio triukšmo pasaulyje. Galiausiai, labai svarbus išlieka pamatinių funkcijų tęstinumas, todėl, nepaisant skaitmenizacijos, veiklos pagrindu turi išlikti raštingumo ugdymas, skaitymo skatinimas ir neutrali fizinė aplinka. Tai leidžia įstaigai transformuotis iš paslaugų teikėjos į stiprią platformą vietos bendruomenei. Naujosios gairės kviečia kurti aplinką, kurioje skatinamas kritinis mąstymas ir atviras pažinimas be išankstinių nuostatų. Šios Šiaurės šalių patirtimi grįstos įžvalgos gali tapti tvirtu pamatu Lietuvos bibliotekų paslaugų transformacijai, siekiant, kad vietos institucijos išliktų atsparios krizėms ir išlaikytų savo pamatines vertybes neramiame šiandienos pasaulyje globalių pokyčių metu.