2026 m. spalio 25–28 d. Nyderlanduose vyko tarptautinė IFLA didžiųjų miestų viešųjų bibliotekų sekcijos konferencija „IFLA MetLib 2026“. Renginį organizavo keturių didžiųjų Nyderlandų miestų – Amsterdamo, Roterdamo, Hagos ir Utrechto – bibliotekų partnerystė „G4 Libraries“. Konferencijos tema „Planuojant ateitį: būkime drąsūs“ („Planning for Futures: Be Bold“) pakvietė įvairių pasaulio šalių bibliotekų specialistus kartu tyrinėti galimus bibliotekų ateities scenarijus ir diskutuoti, kokių pokyčių reikės siekiant išsaugoti bibliotekų aktualumą ateinančiais dešimtmečiais.
Pagrindinė konferencijos idėja – šiuolaikinė biblioteka negali vien pasyviai reaguoti į aplinkos pokyčius. Ji turi aktyviai dalyvauti kuriant savo miesto ir bendruomenės ateitį, ieškoti naujų veiklos formų ir išlikti svarbia viešąja institucija nuolat besikeičiančiame pasaulyje.
Konferencijos programa buvo suskirstyta į tris pagrindines temines kryptis: atsparių miestų, technologijų ir mokymosi ateitį. Jų kontekste aptarti klausimai atskleidė ne tik būsimus bibliotekų veiklos iššūkius, bet ir naujas galimybes stiprinti jų vaidmenį visuomenėje.
Didėjant socialinei poliarizacijai, visuomenės susiskaldymui, geopolitiniam nestabilumui ir klimato kaitos keliamoms grėsmėms, vis svarbesnis tampa viešųjų erdvių vaidmuo stiprinant bendruomenių atsparumą. Bibliotekos išlieka viena iš nedaugelio atvirų, prieinamų ir nekomercinių fizinių erdvių, kuriose žmonės gali susitikti, bendrauti, mokytis ir dalyvauti bendruomenės gyvenime.
Konferencijoje pabrėžta, kad biblioteka turėtų būti suvokiama ne vien kaip kultūros ir informacijos paslaugų teikėja, bet ir kaip svarbi miesto socialinė infrastruktūra. Jos reikšmė atsiskleidžia gebėjimu telkti skirtingas bendruomenes, skatinti socialinius ryšius, sudaryti sąlygas pilietiniam dalyvavimui ir prisidėti prie visuomenės gerovės.
Ypatingas dėmesys skirtas ateities scenarijų planavimui. Tai nėra bandymas tiksliai numatyti, kas nutiks ateityje, bet strateginis metodas, padedantis įsivaizduoti skirtingas galimas raidos kryptis ir pasirengti įvairiems iššūkiams. Konferencijos dirbtuvėse bibliotekų specialistai nagrinėjo hipotetinius miestų scenarijus, susijusius su klimato kaita, migracija, politiniu susiskaldymu, socialinėmis krizėmis ir viešųjų erdvių pokyčiais. Tokia metodika skatina bibliotekas ne tik numatyti galimas grėsmes, bet ir ieškoti būdų, kaip išlaikyti paslaugų prieinamumą, lankstumą ir aktualumą skirtingomis aplinkybėmis.
Generatyvinis dirbtinis intelektas (GenAI) keičia informacinę aplinką, žinių kūrimo ir sklaidos procesus, todėl bibliotekoms kyla naujų uždavinių. Kaip užtikrinti informacijos patikimumą? Kaip padėti žmonėms suprasti algoritmų poveikį, kritiškai vertinti dirbtinio intelekto kuriamą turinį ir išsaugoti savarankiškumą skaitmeninėje aplinkoje?
Konferencijoje nagrinėtos ne tik naujųjų technologijų taikymo bibliotekų veikloje galimybės, bet ir su jų plėtra susiję etiniai ir visuomeniniai klausimai. Svarbi diskusijų tema – internetas kaip viešoji erdvė. Skaitmeninės platformos tapo reikšminga žmonių bendravimo, informacijos paieškos ir viešųjų diskusijų aplinka, tačiau jų veikimo principai kelia klausimų dėl informacijos patikimumo, dezinformacijos plitimo, poliarizacijos ir žmogaus autonomijos. Šiame kontekste bibliotekoms tenka svarbus vaidmuo ugdant kritinį požiūrį į informaciją ir technologijas.
Bibliotekos turi ne tik padėti visuomenei naudotis naujomis skaitmeninėmis priemonėmis, bet ir sudaryti sąlygas jas suprasti, vertinti bei atsakingai taikyti. Todėl skaitmeninis ir dirbtinio intelekto raštingumas tampa neatsiejama šiuolaikinės bibliotekos misijos dalimi.
Kintant informacijos vartojimo įpročiams ir technologijoms, keičiasi ir mokymosi samprata. Bibliotekos vis dažniau suvokiamos ne tik kaip informacijos ir žinių šaltiniai, bet ir kaip savitos ugdymo erdvės, kuriose žmonės gali praktiškai išbandyti naujus dalykus, kurti, bendradarbiauti ir įgyti ateičiai reikalingus gebėjimus.
Konferencijoje daug dėmesio skirta kritinio mąstymo, kūrybiškumo, savarankiškumo ir gebėjimo prisitaikyti prie pokyčių ugdymui. Aptarta, kaip bibliotekos gali padėti jaunimui įgyti technologinių, kūrybinių ir bendradarbiavimo įgūdžių, skatinti smalsumą bei sudaryti sąlygas mokytis per praktinę veiklą.
Kita svarbi kryptis – bibliotekų veiklos ekologinis tvarumas. Konferencijoje nagrinėta, kaip bibliotekos galėtų prisidėti prie tvaresnių gyvenimo būdų ir bendruomenių kūrimo, atsižvelgdamos į planetos ekologines ribas, išteklių naudojimą ir atsakomybę ateities kartoms. Taigi bibliotekų ateities planavimas apima ne tik paslaugų ar technologijų kaitą, bet ir platesnį požiūrį į jų veiklos poveikį visuomenei ir aplinkai.
„IFLA MetLib 2026“ konferencijos diskusijos ir praktinės veiklos atskleidė, kad ateities biblioteka bus ne tik informacijos saugojimo ir sklaidos vieta. Ji turės aktyviai dalyvauti kuriant atsparias bendruomenes, padėti žmonėms orientuotis sudėtingoje skaitmeninėje aplinkoje, stiprinti mokymosi visą gyvenimą galimybes ir prisidėti prie tvaresnės visuomenės kūrimo.
Šios idėjos aktualios ir Lietuvos bibliotekoms. Mūsų šalyje plėtojamos medijų ir informacinio raštingumo, skaitmeninių kompetencijų ugdymo bei bendruomenių įtraukimo iniciatyvos, tačiau ateities iššūkiai reikalauja vis platesnio požiūrio. Bibliotekos turi ne tik prisitaikyti prie technologinių ir visuomenės pokyčių, bet ir pačios aktyviai dalyvauti kurdamos savo bendruomenių ateitį. Tam reikalinga drąsa eksperimentuoti, bendradarbiauti, kritiškai vertinti nusistovėjusius veiklos modelius ir ieškoti naujų būdų, kaip kurti vertę visuomenei.
„MetLib 2026“ siunčiama žinia aiški: ateities bibliotekos kuriamos jau šiandien – priimant drąsius sprendimus, įsiklausant į bendruomenių poreikius ir nebijant permąstyti savo vaidmens visuomenėje.
Šaltiniai