2022-ųjų pradžioje sukako 125 metai, kai gimė viena unikaliausių XX a. lietuvių literatūros kūrėjų, Mažosios Lietuvos metraštininkė Ieva Simonaitytė (1897–1978). Be gausios kūrybos – penkiolikos romanų, apsakymų ir autobiografinių knygų, rašytoja paliko ir turtingą asmeninę knygų kolekciją.
Nacionalinė biblioteka pristato virtualią parodą „Mielai Ievai…“ Ievos Simonaitytės knygų kolekcijos autografai Nacionalinėje bibliotekoje“. Parodoje eksponuojami rinktiniai Nacionalinės bibliotekos fonduose saugomų I. Simonaitytės kolekcijos knygų autografai atskleidžia plačią rašytojos bendradarbiavimo erdvę, kurioje išsitenka ne tik su Mažąja Lietuva siejami žymūs kūrėjai, bet ir daugelis rašytojos amžininkų poetų bei prozininkų. Autografai išryškina įvairias, kartais rečiau afišuojamas rašytojos portreto ir lietuvių literatūros lauko detales, o autografų stilius bei maniera apibūdina ir patį jų autorių.
Sovietmečiu Simonaitytė 1958 m. tapo Lietuvos SSR valstybinės premijos laureate, 70-mečio proga 1967 m. jai suteiktas Lietuvos SSR liaudies rašytojos garbės vardas. Pripažinti ir dar tik pradedantys rašytojai dedikavo I. Simonaitytei savo knygas jubiliejinių gimtadienių progomis, norėdami padėkoti už kūrybą, pareikšti pagarbą ir dėmesį. Daugiausia I. Simonaitytės knygų kolekcijoje – Juozo Baltušio, Augustino Griciaus, Eugenijaus Matuzevičiaus, Vytauto Sirijos Giros autografų. 1974 m. Lietuvos SSR valstybinę premiją pelniusį savo romaną „Po vasaros dangum“ dovanojo rašytojas Vytautas Bubnys, Jonas Mikelinskas – prieš sovietinius kritikus 1975-aisiais rašytojos apgintą romaną „Genys yra margas“. Sovietmečio autografuose į rašytoją kreipiamasi itin pakiliai, su pompastika ir to meto leksikos trafaretais: „Liaudies rašytoja“, „Drauge Ieva Simonaityte“, „Brangi rašytoja“, „Mylima rašytoja“, „Prozos žodžio meistre“, „Prozos didmeistre“, „Lietuvių literatūros didmeistre“.
Iliustracijas lydintys tekstai surinkti iš dedikacijų autorių ir pačios I. Simonaitytės prisiminimų, dienoraščių, laiškų, straipsnių ir kalbų viešojoje erdvėje. Tikimės, kad paroda sudomins ne tik I. Simonaitytės, bet ir jai knygas dovanojusių rašytojų kūrybos tyrėjus ir skaitytojus.