„Aš skaiTAU“: J. Žilinskas ir knygų lentynos pažibos

Kiekviena šio sąrašo knyga – pagrindinė. Knygų scenos diva. Netikite? Perskaitykite patys. Nekils abejonių, kokios šios knygos charakteringos, asmeniškos, išgyventos – tikrai TAU, tikrai MUMS rekomenduojamos.

© R. Liuberto nuotr.

Šią savaitę raidėmis atgyja Justino Žilinsko – Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesoriaus, rašytojo, knygos paaugliams „Mano Vilnius mano“ autoriaus – literatūrinės patirtys. Jų įvairovė ir gyvybė stebina, leidžia pagal kiekvieno rudenėjančio vakaro skonį ir spalvą išsirinkti tinkamiausią: šiandien tiktų poezija? Fantastika? Istorija? O gal – įtraukiantis romanas? Leiskitės išprovokuojami. Verta.

Umberto Eco, Fuko švytuoklė

„Paprasta: jeigu perskaitysite „Fuko švytuoklę“, net nenorėsite žiūrėti į „Da Vinčio kodą“ ir panašius „paslapčių pilnus“ rašinius. Geriausia Umberto Eco knyga, žiauriai pagauli, suvelianti pasaulį, įtikinanti neįtikinamu, apgaunanti, apkvailinanti, bet ir žavinga!

Andrzej Sapkowski, Raganius

Knyga klaikiu viršeliu, bet turinys visai kitoks. Prisimenate tas baisias vaikystės pasakas apie „Gražuolę ir pabaisą“, „Snieguolę ir septynis nykštukus“, užkerėtus princus? Viskas buvo ne taip, kaip rodo Disney filmukai ar pasakoja perpasakojimų knygos – su pabaisomis turi dorotis ne trečias brolis kvailelis, o profesionalas. Bet profesionalas yra iš kūno, kraujo ir sąžinės – ir štai čia Sapkowskis geba kelti ir įžvelgti tokias moralines dilemas, kurios pasakose net nesisapnavo. Tad, jei žavitės „Sostų karais“, pats laikas atrasti, kad kaimyninėje Lenkijoje buvo parašytas ne ką prastesnis ciklas, tik su Rytų Europos prieskoniu – tuo dar artimesniu mums.

Darius Pocevičius, 100 istorinių Vilniaus reliktų

Ne knyga, o lobis. Nors iš pažiūros gali atrodyti panaši į žinyną ar į dar vieną iš daugelio knygų apie Vilnių, tačiau Darius Pocevičius moka ne tik ieškoti, tirti, registruoti, bet ir sklandžiai, patraukliai ir nepaprastai įdomiai aprašyti. Jeigu, perskaičius šią knygą, jums nekils begalinis noras patraukti į Vilniaus gatves su didinamuoju stiklu ir žiūronais – tada aš jūsų nesuprasiu.

Sigitas Geda, Sokratas kalbasi su vėju

Galimas daiktas, kad Gedos poezijos grožiui reikia užaugti, ir, pagaliau, jau jaučiuosi užaugęs tiek, kad galėčiau mėgautis. Poeziją sunku apsakyti, bet man Gedos žavesys turbūt yra jo eilių gaivališkumas, nesutramdomumo pojūtis, stiprūs įvaizdžiai, netikėtos metaforos ir netradicinis lyrizmas.“

Šias knygas galite rasti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Simon Sebag Montefiore, Raudonojo caro dvaras

„Knyga, kuria įlendama į bene didžiausio pasaulyje žudiko – SSRS diktatoriaus Stalino – vidaus aplinką, knyga, parodanti, kokiame išvirkščiame pasaulyje tie žmonės gyveno, knyga, leidžianti suprasti, iš kur kilo tas nesuvokiamas žiaurumas, paranoja, ir drauge skatinanti susimąstyti apie dabartinės Rusijos raidos pavojus.“

Rubrika „Aš skaiTAU“ – bendras Nacionalinės bibliotekos ir portalo DELFI projektas. Kviečiame grįžti prie knygos ir dalytis literatūros atradimais.