Mediateka

Vestfalijos taikos procesas (XVII a. vidurys), davęs pradžią iki šiolei vienaip ar kitaip funkcionuojančiai tarptautinei tvarkai, griežtai atskyrė (pagal funkcijas, teisinį reguliavimą ir subjektus) vidaus ir išorės saugumą. Vidaus saugumui, kurio tikslas – viešoji tvarka, nusikalstamumo prevencija, pagrindiniai subjektai – policija, teismai, o grėsmės šaltinis – savi piliečiai (nusikaltėliai, sukilėliai), buvo priešpastatomas išorės saugumas, nuo kitų valstybinių darinių ginantis šalies suverenitetą, teritorinį vientisumą ir veikiantis per diplomatiją, kariuomenę ir specialiąsias tarnybas.

Vilniaus universiteto biblioteka (VUB) – seniausia Lietuvos biblioteka, pradėjusi 456-uosius metus, vyresnė net už patį Vilniaus universitetą. VUB minima šalia geriausių Europos akademinių bibliotekų. Kaip VUB akademinės bibliotekos funkcijos derinamos su kultūros paveldo vertybių saugojimu ir sklaida, kas yra jos įkvėpimo šaltiniai, kaip biblioteka strateguoja savo ateitį artimiausiam 2026-2030 metų laikotarpiui, kalbame su Vilniaus universiteto bibliotekos generaline direktore Irena Kriviene.

Sakoma, kad politika yra pernelyg svarbus dalykas, kad paliktume ją vien politikams. Paradoksalu, tačiau panašiai galima pasakyti ir apie kultūrą. Juolab, kultūros faktai paliečia kiekvieną pilietį, nesvarbu, moka jis skaityti ar tik rašyti trumpąsias žinutes. Todėl kultūros poveikį visuomenei ir politikai, ypač pamatinėms politikoms struktūroms, tokioms kaip nacionalinis saugumas, sunku pervertinti. Tai puikiai suvokė Platonas, išvijęs poeziją, jo manymu atnešančią daugiau žalos, nei naudos, iš savo idealios valstybės. Apie visa tai  –  tinklalaidės „Strateginis prognozavimas“ autoriai ir kūrėjai, Ginas Dabašinskas ir Ignas Stankovičius, šnekasi kartu su teisininku Liudviku Ragauskiu.

Artėjant XIII Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) suvažiavimui, vyksta intensyvus darbas: suvažiavimas ne tik rinkiminis, kurio metu išrenkama nauja LBD taryba, bet jo metu bus balsuojama už naujus organizacijos įstatus. Su LBD pirmininke dr. Laura Šimkeviče kalbamės apie suvažiavimo organizavimą, laukiamus organizacinius pokyčius, pastarųjų 3 metų tarybos kadenciją ir lūkesčius naujajai tarybai.

Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos (VCB) direktorė Rima Gražienė šios bibliotekos sistemoje dirba jau 40 metų, o 35 metus – jai vadovauja. Direktorės akyse Lietuvos bibliotekininkystėje vyko esminiai pokyčiai ir virsmai, o pati R. Gražienė buvo viena tų bibliotekininkystės lyderių, kurių dėka mūsų šalyje kito požiūris į bibliotekas.

Kur slypi gydanti knygos galia? Pokalbyje su viena iš biblioterapijos pradininkių Lietuvoje dr. Daiva Janavičiene kalbamės apie jos asmeninius atradimus, tyrimus bei individualų ir grupinį biblioterapijos poveikį. Daiva atskleidžia, kodėl ją domina ne knygos anatomija, o jos siela.

2026 m. pradžioje Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT), pagerbdamas ryškiausias 2025-ųjų asmenybes ir iniciatyvas, „Metų kraštiečio“ nominacijoje įvertino iniciatyvą „Knygvežystė“ – bibliotekininkų kartu su savanoriais organizuojamą knygų išvežiojimą žmonėms, kuriems ateiti į biblioteką dėl įvairių priežasčių yra sunku (vyresnio amžiaus, atokiau gyvenantiems, sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms). Apie šią iniciatyvą, jos ištakas, organizavimą ir kitas Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos veiklas kalbamės su šios bibliotekos direktore Vilmante Voriene.

2026 m. sausio 22 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (LNB) jos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė ir vienos didžiausių pasaulyje – Prancūzijos nacionalinės bibliotekos (pranc. Bibliothèque nationale de France, BNF) prezidentas Gilles’is Pécout pasirašė bendradarbiavimo memorandumą.

Po Trijų karalių paprastai nebesveikinama su Naujaisiais, lygiai taip pat po Davoso nebešnekama apie metų prognozes – viskas iš esmės jau pasakyta! Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) Davose (2026 m. sausio 19 - 23) diskusijos užbaigia įžvalgų ciklą, kurį įprastai pradeda „The Economist“ kasmetiniu specialiu leidiniu „The World Ahead“ (šįmet jis pasirodė lapkričio 15 d.), kuriame nagrinėjamos svarbios temos, tendencijos ir įvykiai, kurie turės įtakos ateinančiais metais.

Dviem LNB darbuotojams, mokslininkams, 2025 m. įteikti kultūros ministerijos apdovanojimai: Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos tyrimų centro vadovei dr. Larai Lempertienei už žydų kultūros ir judaikos paveldo tyrimus, saugojimą ir sklaidą įteiktas aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas – garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“, o doc. dr. Tomui Petreikiui skirta premija už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bibliotekose. Su nebe pirmą kartą valstybinius apdovanojimus gavusiais mokslininkais kalbamės apie mokslinės veiklos kontekstus, atradimus, džiaugsmus ir iššūkius.

Naujieji prasidėjo tokia įvykių gausa, iš kurios tikrai nelengva išsirinkti siužetą, kurį reikėtų aptarti pirmiausia. Tačiau turėdami omenyje, kad viena iš metinės įžvalgų konferencijos „2026-ji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas” temų yra naujosios JAV nacionalinio saugumo strategijos praktinės taikymo pasekmės, tinklalaidės autoriai ir vedėjai Ginas Dabašinskas ir Ignas Stankovičius pakalbino  tarptautinių santykių ekspertą, ambasadorių Vytautą Plečkaitį.

2025-2026 metų sandūroje Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristatė naujieną – tinklalapio lnb.lt polapį „Bibliotekų specialistų erdvė“. Ji sukurta kaip profesinės informacijos ir komunikacijos priemonė, naudingos profesinės informacijos archyvas ir žinių mainų erdvė. Polapis kurtas su viltimi, kad jis taps gyva ir nuolat atsinaujinančia profesinio bendradarbiavimo erdve, kurios kūrime dalyvaus Lietuvos bibliotekos ir profesinė bibliotekininkų bendruomenė. Šį LNB sprendimą pristato Komunikacijos ir rinkodaros departamento direktorė Viktorija Pukėnaite-Pigagienė ir polapio turinio redaktorė, LNB Bibliotekininkystės metodikos ir tyrimų skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Rasa Januševičienė.

Apžvelgę besitraukiančių 2025-jų esminius įvykius Lietuvai reikšminguose regionuose, pirmiausia Ukrainoje ir Baltarusijoje, Ginas Dabašinskas ir Ignas Stankovičius, tinklalaidės „Strateginis prognozavimas“ sumanytojai ir vedėjai, jau buvo pasirengę įsitraukti specifinių lietuviškų realijų aptarimą besidėliojančių scenarijų požiūriu, kai netikėtai driokstelėjo: oficialiai pristatyta JAV nacionalinio saugumo strategija. Ir tai ne užgaidas, ne paskiras Donaldo Trumpo įrašas socialiniuose tinkluose, ne kurios nors JAV partijos programinės nuostatos, kada nors galinčios tapti gairėmis, o valstybės politikos pagrindas, kuriuo jau dabar turės remtis visos JAV institucijos. 

Ąžuolyno biblioteka – didžiausia Kauno miesto biblioteka ir didžiausia Lietuvos viešoji biblioteka. Yra parengta ne viena knyga, skirta bibliotekos veiklai ir istorijai, ir šių knygų lentyną reikšmingai papildo naujas, dr. Mindaugo Balkaus ir dr. Aistės Dičkalnytės parengtas leidinys „Ąžuolyno biblioteka (1950-2025): pasakojimai apie bibliotekos istoriją“. Apie 75 metų kelią nuėjusią biblioteką ir jos istorijai skirtą naują knygą kalbamės su vienu iš knygos sudarytojų dr. Mindaugu Balkumi.

Tinklalaidėje „Knygų akordai“ kalbamės apie vieną reikšmingiausių pastarųjų metų knygų, padedančių iš naujo pažvelgti į mūsų regiono istoriją – vokiečių istoriko Klauso Richterio „Fragmentacija Vidurio Rytų Europoje. Lenkija ir Baltijos šalys 1915–1929“. Knygą išleido Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Tinklalaidėje svečiuojasi  istorikas, diplomatas prof. Alfonsas Eidintas.