Mediateka

Kūrybiškumo sąvoka visuotinėje sąmonėje ilgą laiką buvo siejama išskirtinai su menine raiška ir meniniais gebėjimais. Ši sąvoka pakito: XXI a. žmogui būtina kūrybiškumo kompetencija, kaip gebėjimas atsiskleisti, pristatyti savo idėjas, rasti nestereotipinius sudėtingų situacijų sprendimus. Kūrybiškumas padeda augti ir tobulėti, didina motyvaciją, vidinę stiprybę ir pasitikėjimą savo jėgomis. Ugdyti kūrybiškumą padeda nestereotipinės užduotys, netikėtos erdvės (jomis gali tapti netgi viešasis transportas), netradiciniai mokymo metodai.

Šios dienos tinklalaidėje „Garsios moterys“ išgirsite pokalbį apie balanso tarp skirtingų veiklų paiešką. Laidos viešnia – dainininkė, muzikantė, vertėja, radijo laidų kūrėja Eglė Naujokaitytė.

2023-iaisiais Lietuvos kultūros lauke dominavo Vilniaus tema, juk šiais metais minime 700-ąjį miesto gimtadienį. Laidoje svečiuojasi Asta Plechavičiūtė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaikų literatūros specialistė ir edukacijų vaikams vedėja. Pastaraisiais metais ji daug dėmesio skyrė Vilniaus pristatymo vaikų literatūroje tyrinėjimui. Tad su ja kalbamės apie tai, kokį Vilnių regime vaikų bei paauglių grožinėje ir pažintinėje literatūroje, kokių knygų apie Vilnių turime daugiausia, o ko dar stokojame, kokios knygos pašnekovei pasirodė įdomiausios ir vertingiausios.

Nuo pat atsiradimo technologijos ne tik palengvina žmonių darbą, bet ir kelia susirūpinimą, kad dėl jų galimai bus prarandamos žmonių darbo vietos. Pastaruoju metu šie nuogąstavimai ypač siejami su dirbtiniu intelektu (DI). Su dr. Milda Kvizikevičiūte, remdamosi jos stažuočių užsienio kultūros įstaigose patirtimis, kalbamės apie tai, kaip technologiniai sprendimai gali išvaduoti nuo rutininio darbo, priartinti turinį ir padėti kurti asmenines patirtis.

Atėję į koncertą nesusimąstome, kad muzikos magiją kuria ne tik atlikėjai scenoje. Kas dirba tą nematomą, bet labai svarbų ir įdomų darbą? Apie garso operatoriaus ir scenos techniko profesijas kalbamės su šio epizodo viešnia Jorūne Paužaite.

Apie disleksiją sklando daug mitų. Siekiant juos išsklaidyti bei suteikti pagalbą turintiems disleksiją, šiam sutrikimui kasmet skiriama vis daugiau dėmesio, o spalis netgi skelbiamas disleksijos pažinimo mėnesiu. Yra žinoma, kad disleksiją turi apie 10–15 proc. žmonių. Šios laidos pašnekovas – Darius Blažinskas, mokymosi ypatumo centro „Labirintas“ vadovas. „Labirintas“ padeda vaikams ir jų tėvams įveikti mokymosi sunkumų iššūkius, tokius kaip disleksija, disgrafija bei diskalkulija. D. Blažinskas viešojoje erdvėje nemažai kalba apie disleksiją ir apie tai, kaip ji susijusi su jo paties bei jo šeimos istorija. Taigi ši laida bus skirta geriau suprasti disleksiją, sužinoti, su kokiais iššūkiais susiduria ją turintys vaikai ir suaugusieji, kas daroma Lietuvoje ir pasaulyje, kad jiems būtų suteikta reikalinga pagalba.

Pastebima, kad tam tikrais laikotarpiais dominuoja tam tikros literatūros rūšys ir žanrai. Literatūros populiarumo tendencijas gali lemti įvairūs faktoriai, tarp jų – netgi literatūros sklaidos kanalai. Viena iš priemonių sudominti literatūra ir paskatinti jos skaitymą – knygų apžvalgos ir pristatymai. Kaip apie literatūros populiarinimo ir skaitymo skatinimo erdves ir kanalus kalbame apie Frankfurto ir Vilniaus knygų muges, kitus su knygomis susijusius renginius.

Jackas Foley (1891–1967 m.) buvo amerikiečių garso efektų menininkas. Jis sukūrė unikalų garso efektų atlikimo, įrašymo ir sinchronizavimo su filmo vaizdu metodą. Daugelis J. Foley technikų filmų kūrime naudojamos ir šiandien. Žmonės, užsiimantys šia veikla, vadinami „folių“ menininkais (Foley artists) arba sinchroninių triukšmų kūrėjais. Apie šiandienos „folių“ menininkės gyvenimą ir darbą naujame tinklalaidės „Garsios moterys“ epizode kalbamės su Dominyka Adomaityte.

Darnaus vystymosi tikslų (SDG) įgyvendinimas užkoduotas pačioje bibliotekų misijoje. Kokie svarbiausi SDG aspektai bibliotekų veikloje? Kaip mūsų šalies bibliotekos taiko IFLA/UNESCO viešųjų bibliotekų manifesto nuostatas?

Dėmesio, mįslė: penkios moterys groja, dainuoja, vaidina ir atlieka stand-up'ą. Ar tai spektaklis, ar koncertas? Tikrai ne miuziklas! Kas?

Dirbtinio intelekto (DI) ir robotų naudojimas jau tapo technologine tendencija įvairiose srityse, taip pat ir GLAM (galerijos, bibliotekos, archyvai, muziejai) sektoriuje. Kokios jų taikymo galimybės, privalumai ir trūkumai bibliotekose?

Seniausias išlikęs chorinio dainavimo pavyzdys yra Senovės Graikijos „Delfų giesmės“ (II a. pr. Kr.). Dainavimas didelėmis grupėmis (tiek unisonu, tiek skirtingais balsais) yra neatsiejama daugelio kultūrų tradicinės muzikos dalis. Ankstyvoji, religinio pobūdžio chorinė muzika priverčia susimąstyti, ar tais laikais žmonės rašė mažiau sudėtingą muziką, ar muzikos kompleksiškumas buvo padiktuotas erdvių, kuriose chorai dainuodavo, t.y. didelių bažnyčių su aidinčiais skliautais.

Profesorė Audronė Glosienė (1958-2009) šių metų spalio 4 d. švęstų savo 65-ąjį gimtadienį. Lietuvos ir pasaulio bibliotekų bendruomenės ją prisimena kaip itin produktyvią mokslininkę, eruditę, lyderę, gebėjusią suburti mokslininkų ir praktikų grupes, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto direktorę, Vilniaus universiteto bibliotekos generalinę direktorę.

Kotryna Zylė – tikra vaikų literatūros devyndarbė. Ji ne tik pati rašo ir iliustruoja knygas, puoselėja tinklalapį knygukurejai.lt, bendradarbiaudama su literatūros pažinimo programa „Vaikų žemė“, rengia įvairias parodas, konferencijas, dirbtuves vaikams bei vaikų knygų kūrėjams, bet užsiima ir galybe kitų veiklų. Be to, kurį laiką ji buvo turbūt vienintelės pasaulyje vaikų literatūros kūrėjų muzikos grupės „Knygų vaikai“ narė. Su Kotryna pasišnekėsime apie jos veiklas, kūrybą ir lietuvių tautosakos svarbą joje.

Naujo tinklalaidės „Garsios moterys“ epizodo viešnia Meda Kaunaitė, merginų pankroko grupės „Crucial Features“ įkūrėja, solinio projekto „eiedma“ autorė.