„Aš skaiTAU“: V. Bachmetjevas kviečia prisijaukinti filosofiją

„Filosofija neretam atrodo komplikuota, nesuprantama ir reikalaujanti ypatingo pasirengimo ir išsilavinimo“, – teigia Viktoras Bachmetjevas. Nukreipiame nerimastingą žvilgsnį į šalį, truktelim petį it vytume musę ir, atsispyrę pagundai apsimesti negirdį komentaro, kapituliuojame nudelbdami akis ir vos vos linktelėdami galva. Lyg to būtų maža, pokvailiai sukikename. Ar jau galime kalbėti apie ką kita?

Galime nekalbėti, bet perskaityti reiktų. Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos dėstytojas drąsina – „Tokia filosofijos reputacija yra pelnyta, tačiau esama ir išimčių. Štai penkios filosofijos klasikos knygos, kurios yra ne tik privalomos, bet ir įkandamos kiekvienam nefilosofui.

Linos FishEye nuotr.

Platonas, Sokrato apologija
„Žymiausia ginamoji kalba žmonijos istorijoje. Sokratas, apkaltintas nepagarba tradicijoms ir valstybei, aiškiai, paprastai ir charizmatiškai pagrindžia tai, ką šiuolaikiniame pasaulyje mes vadiname „sąžinės laisve“. Tiesa, atėniečių neįtikina ir yra nuteisiamas myriop.

Platonas, Puota
Septyni atėniečiai puotos metu susigalvoja žaidimą – kiekvienas pasakys po kalbą apie meilę. Rezultatas – įžvalgiausia kada nors parašyta knyga meilės tema. Kartu tai knyga, kurioje turbūt geriausiai atsiskleidžia Platono literatūrinis talentas.

Rene Descartes, Metafiziniai apmąstymai
Šis tekstas prasideda kaip nuoširdus ir asmeniškas paties Rene Descartes’o bandymas susivokti, ką gi galima laikyti neabejotinu žinojimu, o baigiasi paklojęs pamatus moderniai individo sampratai, su kuria galynėjamės iki šiol. Knyga, įtvirtinusi R. Descartes’o kaip moderniosios filosofijos tėvo reputaciją.

Immanuel Kant, Prolegomenai kiekvienai būsimai metafizikai, galėsiančiai būti mokslu
Apie Immanuelį Kantą yra girdėję visi ir turbūt pirmas dalykas, kurį visi apie jį sužino, yra tai, kad jį skaityti yra labai sunku. Tai tiesa, kuri ypatingai galioja „Grynojo proto kritikai“ – garsiajam I. Kanto veikalui, skirtam pažinimo teorijai išdėstyti . „Prolegomenuose“ I. Kantas pabandė susisteminti ir trumpai bei paprastai paaiškinti savo pažinimo teoriją taip, kad ją suprastų ir tie, kuriems „Grynojo proto kritika“ galbūt yra per sudėtinga ar per klampi.