„Aš skaiTAU“: puošni literatūra pagal D. Litvinaitę

Knyga puošia. Sutinkate? Ne knygų viršelių imitacijos trapiose madingų kavinių lentynose, kurių svarbiausias vaidmuo – stilingai apdulkėti. Ir ne nutrinti klasikos veikalų tomai dar madingesnių personų rankose – kartais nejučia laikomi „žemyn galva“ ar prišvartuoti nuotraukai prie dailaus puodelio su garuojančiu gėrimu – it aksesuaras, įtikinantis žiūrovą neabejotina proto šviesa. Kiaurai pražiūrėta knyga, įaugusi į mintis, – visada puošia.

Taip jau sutapo, kad šią savaitę rubrikoje „Aš skaiTAU“ svečiuojasi viešnia, kuri kasdieniu savo darbu mus taip pat dabina. Tai – „Tadam!“ papuošalų kūrėja Deimantė Litvinaitė. Kviečiame drauge pasirausti po jos literatūrinių brangenybių dėžutę.

© M. Penkūnų nuotr.

Clarissa Pinkola Estes “Bėgančios su Vilkais”
„Jei niekuomet neisi į girią, tau nieko niekada nenutiks, ir tavo gyvenimas taip ir neprasidės.“
„Nuo tos akimirkos, kai ši knyga pateko į mano smalsumo lauką, jau bus praėjęs beveik dešimtmetis. Šiandien ji vėl tyko manęs prie lovos. Su nekantrumu laukiu antro susitikimo. Žinau, jis bus netrumpas – pirmą kartą knygą jaukinausi beveik metus, siurbdama kiekvieną žodį, kaip kūdikis naujai atsivėrusį pasaulį. Drąsiai galiu sakyti, kad tai yra gyvenimo knyga, išjudinusi mano vidines jūras, pažadinusi pirmapradžius žvėris ir suleidusi stiprią dozę išminties į mano pasąmonę. Skaitant šį psichoanalitinį, dvidešimt metų statytą kūrinį dėjosi keisti dalykai: pabusdavau naktį ir užrašinėdavau nevaldomai sklindantį srautą eilėraščių pavidalu. Ryte sunkiai patikėdavau, kad tai mano kūryba. Specialiai nedetalizuosiu, apie ką yra ši stebuklinga knyga, – kviečiu atrasti.

Vaiva Grainytė “Pekino dienoraščiai”
„Miestas buvo toks pats – ūžiantis ir nutviekstas fluorescencinių šviesų. Vakarų ežeras buvo paverstas geizerių ir fontanų diskoteka – tokiu būdu komunistai dalijo liaudžiai duoną ir žaidimus. Žvaigždės nuo dangaus partijos įsakymu buvo nuraškytos, nes būtų trukdžiusios lazerių šou.“
Autobiografinis pasakojimas, užrašytas Kinijoje ir parvežtas į Lietuvą. Pagaulus rašymo stilius, dėmesingumas detalėms, vidiniai virsmai, kontrastingos egzistencinės įžvalgos, daugialypis pasaulio narstymas. Šią knygą skaičiau kaip desertą prie kavos.

Tomas Ramanauskas ir Kristupas Sabolius “Žmogus, kuris žinojo viską”
„Be abejonės, devyneri metai be šviesos yra neįmanomas variantas nė vienam Vakarų pasaulio gyventojui. Tačiau net ir pusvalandį trunkanti sensorinė deprivacija – arba laikinas juslių apribojimas – gali pasitarnauti kaip sąmonės išsiplėtimas. Nes kiekviena kūryba yra ne tik produkavimas, bet ir atsisakymas.“
Tai ne žinynas ir ne dešimt patarimų, kaip būti superžmogumi. Tai 98 durys, pro kurių rakto skylutę gali žvilgtelėti į skirtingų žmonių istorijas, ir šios gali įkvėpti unikaliems užmojams. Gausiai iliustruota, kruopščiai sukonstruota ir sutvirtinta išmoningomis autorių išvadomis.

Gerda Jord “Gertrūda. Grafinis Y kartos dienoraštis”
„Ir dar senelis prašė, kad duotumėt spanguolinės, kiek išeina už šiuos talonus. Ir prašė, kad nesakytumėte mano mamai. Jis jums parašė raštelį.“
Šis šmaikštus komiksų romanas mane tiesiog įtraukė, perskaičiau vienu ypu. Juokiausi, linksėjau galva, nusikeldavau į vaikystę. Atpažinau save, prieš akis ryškiai iškilo tie laikai, kai mes, gyvendami už geležinės uždangos, turėjome specifinių, šiandien sunkiai suprantamų, įpročių, buvome pririšti prie deficitiškumo baubo.“

Visas knygas galite rasti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Rubrika „Aš skaiTAU“ – bendras Nacionalinės bibliotekos ir portalo DELFI projektas. Kviečiame grįžti prie knygos ir dalytis literatūros atradimais.