Išsigryninimo, aiškumo ir žinojimo akimirka

„Knygų skaitymas – mano hobis, meilė, aistra ir profesija, – taip prisistato šios dienos rubrikos „Bibliotekininkas renkasi“ viešnia Paslaugų departamento Vartotojų aptarnavimo skyriaus vyresnioji bibliografė Rasa Derenčienė. – Tai lyg nuotykis, kai pasinėrusi į istoriją pergyveni dar vieną gyvenimą. Kuo daugiau įdėmiai perskaitytų, užbūrusių, įtraukusių knygų – tuo daugiau gyvenimų. Ypač vertinu tekstus, kuriuos įveikusi pasijuntu truputį kitokia, tarsi ūgtelėjusi. Neseniai  skaičiau, kad Aristotelio „Poetikoje“ minimas katarsis – literatūrologijoje jau seniai atgyvenusi sąvoka, bet man ji viena esminių patirčių skaitant – išsigryninimo, aiškumo ir žinojimo akimirka, kai norisi sušukti: „Taip, kaip tik taip ir yra!“ Kas mane pažįsta, žino apie mano aistrą biblioterapijai – sielos žaizdų gydymui skaitymu. Tekstai kartais tikrai stebuklingai „suveikia“. Svarbu reikiamu metu paimti į rankas tinkamą. Ko visiems nuoširdžiausiai linkiu.“ 

Nežinantiems pristatysime, kad R. Derenčienė ir pati yra rašytoja. Ji yra keturių kulinarinių knygų bendraautorė. Bet, Rasos žodžiais, tai buvo daugiau žurnalistinis darbas. Visai kas kita – knyga „Prie stalo su rašytoju“. „Buvau atsakinga už „literatūrinę“ knygos dalį. Idėja sukurti tokio pobūdžio knygą kilo mano kolegei ir bičiulei, maisto fotografei Giedrei Barauskienei. Žinodama apie mano aistrą literatūrai, pasiūlė būti bendraautore. Entuziastingai sutikau – kvepėjo nuotykiu. Tai knyga tikrai gimusi iš meilės – taip patiko ją mudviem rengti. Juk smagu tekstus ne tik skaityti, bet tam tikra prasme ir ragauti. Ypač masino epizodai knygų, kuriose patiekalai būdavo labai tiksliai aprašyti, sukeldavę juos ragaujantiems herojams ypatingų pojūčių, pavyzdžiui, neapolietiška pica „Margarita“ iš E. Gilbert knygos „Valgyk, melskis, mylėk“ ar R. Bredberio pienių vynas. Norėjome suteikti skaitytojams progą tarsi patirti knygą 3D formatu, pasitelkiant ne tik vaizduotę, bet ir skonį, uoslę, lytėjimą. Rengėme ją gerus trejus metus pasimėgaudamos, skaitydamos, skonėdamosi ir pačios ragaudamos.“

Rasa turi minčių ir apie dar vieną knygą, bet kol idėja nepradėjo virsti kūnu, nenorėjo išduoti.

O jos atrinktų knygų penketukas yra toks:

Laozi apie Dao
Šį didžiojo senovės kinų mąstytojo veikalą apie Dao, žmogaus ir visatos, jos reiškinių vientisumą pirmąsyk skaičiau prieš dvi dešimtis metų, vos pasirodė Dalios Švambarytės naujai išverstas iš senosios kinų kalbos. Įspūdis buvo toks pritrenkiantis, jog sakiau sau, kad būtent šią knygą pasiimčiau į negyvenamą salą, jei mane kas anon tremtų. „Tiesūs žodžiai nebūna gražūs; gražūs žodžiai nebūna tiesūs. (...) Žinojimas nebūna visapusis; visapusės žinios vertės neturi.“ ...Taip, kaip tik taip ir yra. Pasiimčiau ją į negyvenamą salą ir šiandien.