Déjà vu – jausmas, kad dabartyje vykstantį momentą jau esi išgyvenęs anksčiau. Dažniausiai, pajutę, kad tam tikrą situaciją iki smulkmenų jau esame patyrę, šiek tiek sutrinkame, manome, kad tai kažkas keisto, mistiško. Tačiau netrukus užsimirštame ir gyvename toliau. Kiek netikėtai tokį jausmą teko išgyventi rubrikos „Bibliotekininkas renkasi“ viešniai – Nacionalinės bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaros departamento Rinkodaros ir intelektinių paslaugų skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkei Ainai Kirdulienei, kai jos paprašėme dalyvauti kūrybinių dalybų rubrikoje ir pristatyti savo mėgstamiausių autorių ar knygų penketuką.

„Knygų skaitymas – mano hobis, meilė, aistra ir profesija, – taip prisistato šios dienos rubrikos „Bibliotekininkas renkasi“ viešnia Paslaugų departamento Vartotojų aptarnavimo skyriaus vyresnioji bibliografė Rasa Derenčienė. – Tai lyg nuotykis, kai pasinėrusi į istoriją pergyveni dar vieną gyvenimą. Kuo daugiau įdėmiai perskaitytų, užbūrusių, įtraukusių knygų – tuo daugiau gyvenimų. Ypač vertinu tekstus, kuriuos įveikusi pasijuntu truputį kitokia, tarsi ūgtelėjusi. Neseniai  skaičiau, kad Aristotelio „Poetikoje“ minimas katarsis – literatūrologijoje jau seniai atgyvenusi sąvoka, bet man ji viena esminių patirčių skaitant – išsigryninimo, aiškumo ir žinojimo akimirka, kai norisi sušukti: „Taip, kaip tik taip ir yra!“ Kas mane pažįsta, žino apie mano aistrą biblioterapijai – sielos žaizdų gydymui skaitymu. Tekstai kartais tikrai stebuklingai „suveikia“. Svarbu reikiamu metu paimti į rankas tinkamą. Ko visiems nuoširdžiausiai linkiu.“ 

„Meilę reikia patirti, o ne apie ją skaityti“, – linksmai šypsodamasi teigia Nacionalinės bibliotekos Paslaugų departamento Vartotojų aptarnavimo skyriaus vyriausioji bibliotekininkė Dovilė Ivanovienė įsileisdama į savo skaitymo patirčių laboratoriją.

Neišsigąskite, neketiname čia jūsų mokyti keiktis. Šia Antano Škėmos citata tik pristatome rubrikos viešnią – Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Aptarnavimo skyriaus vyriausiąją bibliotekininkę Rūtą Lazauskaitę. Šie žodžiai užrašyti ant Rūtos marškinėlių (tik nuotraukoje  sunkiai įžiūrimi), ir tai daug ką pasako. Ką būtent? Ogi tai, kad nors nuotraukoje žmogus ir atrodo labai švelnus ir ramus, viduje, ko gero, yra pašėlęs ir nestereotipiškas, kitaip sakant, škėmiškas.

Šįkart rubrikos „Bibliotekininkas renkasi“ viešnia ­– Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaros departamento Leidybos skyriaus vyresnioji maketuotoja Kristina Mickevičienė.

„Dažnai ir be reikalo savi dalykai atrodo gerai pažįstami ir neverti atidesnio dėmesio“, – kalbą apie knygas pradeda Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaros departamento Leidybos skyriaus vyresnioji redaktorė Vaiva Markevičiūtė, Vilniaus universitete įgijusi literatūrologijos magistro laipsnį. Rubrikos „Bibliotekininkas renkasi“ viešnia svarsto, kad gal lietuvių literatūros studijos, gal iš dalies ir patriotizmas ją skatina pirmiausia dairytis, ką vertingo esame parašę patys. Ir dairytis ne po visiems puikiai pažįstamą klasiką, privalomosios literatūros sąrašus, o į lentynų pakraščius, kuriuose sustumtos nepatogios, nesuprastos, bet unikalios ir vertingos knygos. Keletą tokių nepatogių knygų ji šiandien mums ir siūlo atsiversti.

Rubrikos „Bibliotekininkas renkasi“ svečias – Matas Baltrukevičius, neseniai pradėjęs dirbti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skyriaus vyresniuoju metodininku-tyrėju. Iki šiol Matas dirbo žiniasklaidoje, o bibliotekoje jam tenka rūpintis, kad Valstybingumo erdvėje būtų gausu gerų renginių ir juose nebūtų tuščių vietų. Rubrikos svečias prisipažįsta, kad kol kas bibliotekoje jaučiasi labai lauktas, o šį darbą jam norisi dirbti. M. Baltrukevičius mielai sutiko pasidalyti ir savo rekomendacijomis knygų gurmanams.

„Kuo žmogus protingesnis, tuo jis kuklesnis“, – ši Cicerono sentencija pirmiausia atėjo į galvą, pakalbinus Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Aptarnavimo skyriaus bibliotekininkę informacijos išteklių fondui formuoti Eglę Gudonytę.

„Gana anksti išmokau skaityti ir atradau skaitymo malonumą, lydintį mane iki šiol. Įpročio paskaityti prieš miegą laikausi ir dabar. Pasirinktos humanitarinių mokslų studijos neišvengiamai knygą, ir grožinę, ir mokslinę, padarė nuolatine drauge. O darbas su senosiomis, retomis knygomis atvėrė dar kitokį knygų pasaulį“, – sako Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyriaus vadovė humanitarinių mokslų daktarė Viktorija Vaitkevičiūtė-Verbickienė. Kviesdama susipažinti su jos rekomenduojamų knygų penketuku, šio pirmadienio rubrikos „Bibliotekininkas renkasi“ viešnia džiugiai prisipažįsta, kad knyga yra ir jos darbas, ir jos hobis. „Skaitau įvairaus žanro knygas – atitinkamai pagal laiką, poreikį, nuotaiką ir panašiai. Vertinu tokius tekstus, prie kurių norėtųsi grįžti, kuriuos perskaičius dar smagu apie juos pamąstyti, paanalizuoti. Tarp knygų penketo neminėsiu užsienio romanų, tik išskirsiu autorius, kurie mane, kaip ir ne vieną Lietuvos skaitytoją, yra sužavėję: Johnas Irvingas, Tracy Chevalier, Joanne Harris, Isabel Allende ir kt. Šis penketas – tai vienos iš tų knygų, prie kurių įvairiomis progomis nuolat grįžtu“, – savo skaitymo malonumais dalijasi dr. V. Vaitkevičiūtė-Verbickienė.

„Knygas skaitau, tačiau, kaip ir M. Prousto senelė, įsitikinau, kad menkavertė literatūra tiek pat nesveika, kaip ir saldainiai“, – taip pasakojimą apie skaitomas knygas pradėjo Informacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės skyriaus vyriausiasis metodininkas-tyrėjas Vytautas Gudaitis. Mūsų pašnekovas pasirodė nuo jaunumės esąs tikras knygų gurmanas. Pirmoji savarankiškai, dar iki mokyklos jo perskaityta knyga – „Pasaka apie carą Saltaną“. „Iki šiol moku mintinai: „Prie miško ąžuolas žaliuoja...“ Ilgai saugojau, bet, deja, taip ir neišsaugojau.“

Kai ilgais žiemos vakarais paimi į rankas knygą, aplinkui viskas nuščiūva ir nurimsta. Prašviesėja akys, išgaruoja dienos nuovargis, regis, net ir buities rūpesčiai nustoja graužti sprandą. Knyga tarytum įsiurbia vidun. Sunku iš jos išsivaduoti. Juo labiau kad išsilaisvinti ir nesinori. Gera, labai gera kartu su knyga leistis į kelionę. Nesvarbu, tolimą ar artimą, svarbiau keliauti, pažinti, tyrinėti. Taip bekeliaudamas Nacionalinės bibliotekos Informacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės skyriaus vyriausiasis metodininkas-tyrėjas Petras Biveinis užsuko ir į rubrikos „Bibliotekininkas renkasi“ kertelę pasidalyti mintimis, kokios knygos jam labiausiai įsiminusios.

„Kadangi tik penkias knygas išskirti yra sunku, nuo prašymo pateikti mano atmintyje įstrigusių knygų Top 5 galėčiau atsifutbolinti klasikiniu atsakymu, priskiriamu vienos Šiaurės tautelės išminčiai: aš rašytojas, o ne skaitytojas. Vis dėlto, jei gimtoji Biblioteca nazionale della Lituania prašo, greituoju būdu atsakysiu, nors po valandėlės man reikės dalyvauti Nacionalinės bibliotekos TV studijoje pokalbyje su Vygaudu Ušacku, kuris lyg ir ieško darbo viename pastate Daukanto aikštėje – girdėjau ir aš, kad atsilaisvins ten greitai vienas etatas; tos konkrečios darbo vietos aš gal irgi neatsisakyčiau, nors sąlygos knygų skaitymui toje darbovietėje yra antisanitarinės, ir ten mano Top 5, galbūt, labai nepakistų“, – pasakė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginės plėtros departamento Vadovybės informacijos skyriaus išorinės informacinės aplinkos vyriausiasis tyrėjas Rokas Tracevskis.

„Į šeštą dešimtį įkopęs vyras, kuris skaitė Günterio Grasso „Skardinį būgnelį“, ieško panašaus likimo moters – amžius iki keturiasdešimties.“ Tokį juokingą pranešimą esu kelis kartus perskaitęs moderuodamas įvairių knygų pristatymus. Skaitvardžiai keitėsi metams bėgant. Kada klausytojams lukštendavau šios provokacijos prasmę, sakydavau, kad knygų skaitymas yra darbas, o nauda menka, jeigu nepavyksta su kuo nors pasikalbėti“, – prisipažįsta rubrikos „Bibliotekininkas renkasi“ svečias, Nacionalinės bibliotekos Strateginės plėtros departamento Informacijos analitikos skyriaus vyresnysis metodininkas Arūnas Brazauskas.

Prancūzų filosofas, semiotikas Rolandas Barthes’as skyrė dviejų tipų skaitytojus – pasyvius (teksto vartotojus) ir aktyvius (prasmės gamintojus). Mūsų rubrikos viešnia – Informacijos išteklių departamento Bibliotekos fondo plėtros skyriaus bibliotekininkė Roma Vaitkunskienė siūlo prisiminti laiko madoms nepavaldžias, anksčiau išleistas knygas, kurios labiau suteikia galimybę tapti antrojo tipo skaitytojais. „Yra madingų drabužių, madingų pramogų, madingų knygų, tačiau yra Coco Chanel maža juoda suknelė, kuri madinga ne sezoną, ne metus. Ji turi savo istoriją. Ji nepabosta. Tokios būna ir knygos. Knygos su paslaptimi, kur svarbiausia ne papasakota istorija, o pats tekstas“, – sako R. Vaitkunskienė ir minimalistiškai (ne šiaip sau užuomina į mažą juodą suknelę) pateikia gurmaniškų savo skaitinių rekomendacijas ir vieną patarimą: svarbiausia – skaitykite ir gyvenkite šiandien.

Šįkart rubrikos viešnia – viena iš jos kūrėjų ir pagrindinė visų „Bibliotekininkas renkasi“ dalyvių kalbintoja ir rašytoja Viktorija Einorė. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Ryšių su visuomene kultūrinės veiklos vadybininkė, prieš išvykdama savanoriauti į širdžiai mielus Artimuosius Rytus, dalinasi savo mėgstamų skaitinių rekomendacijomis. Ir, kaip visada, nuginkluoja Viktorijos atvirumas, žodžio valdymas, jausmų tikrumas.

Jei atsidūrę tarp daugelio gyvenimo krypčių vis stabčiojate ir nežinote, kuria linkme stumtelėti pirmuosius sprendimų žingsnius, gali būti, kad atėjęs laikas pasirinkti kryptį į save pačius. Vienas puikiausių būdų atsirinkti reikiamas nuorodas – ieškoti literatūroje tuo tikslu išslapstytos išminties. Atsitraukę nuo abejonių, timpčiojančių už rankovės, ramiai panirę į knygos puslapius kiekvienas galime rasti autoriaus tik mums paliktus atsakymus.

Įsivaizduokite, kad labai mėgstate literatūrą, esate godus skaitytojas ir atėjote į didžiulę biblioteką. Tikriausiai, čia nereikia nė vaizduotės – jei skaitote šį tekstą, veikiausiai Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra ir jūsų knygų namai. Bet tęskime vaizduotės žaidimą. Knygų – milijonas, tačiau jums spindi tik jūsų pamėgtos. O jei tokių būtų daugiau?

Burtažodžiai nebūtinai turi būti nesuprantami raidžių kratiniai, tiek neturintys prasmės, kad įtikime jos stebuklingumu. Sunkumus lengvumais paverčiantys burtažodžiai gali būti tvarkingos prasmių eilutės, virtusios jūsų mėgstamiausiu romanu. Daugiau apie tai jums papasakos šio pirmadienio rubrikos „Bibliotekininkas renkasi“ viešnia prof. dr. Daiva Janavičienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė.

Ar dažnai skaitydami knygą šūktelite, giliai įkvepiate, pajuntate kylantį apetitą, ar keliaujant raidžių eilutėmis prieš jus esanti siena atgyja ir tampa klegesio kupinomis menėmis ar miško tankyne, sodriai kvepiančia liūtimi? Šios pirmadienio rekomenduojamų knygų sąrašas – it viena spalvinga patirtis po kitos.

Norite išmokti laimės? Tokį gebėjimą ugdanti išmintis slypi daugelyje įvairios kilmės šaltinių, nesuskaičiuojamose asmenybių istorijose. Šiandieną pateiksime kelis iš galimų būdų jos pasisemti.