Naujai gautos knygos teisės tema Socialinių mokslų skaitykloje

Šiuolaikinio konstitucionalizmo samprata : lyginamoji ir nacionalinė perspektyva / Vaidotas A. Vaičaitis. – 2-asis patais. leid. – Kaunas : Vitae Litera, 2026. – 589 p. 

Knygą sudaro dvi didelės dalys: pirmoji – teorinė ir lyginamoji, o antroji – nacionalinė dalis, kuri remiasi pirmąja kaip teoriniu pagrindu. Pirmojoje rašoma apie filosofinį, vertybinį ir interpretacinį konstitucionalizmą iš lyginamosios perspektyvos, antroji dalis skirta trims pamatinėms konstitucinėms vertybėms ir 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 

Autorius labai išsamiai nagrinėja konstitucionalizmo sampratą, aptaria Konstitucijos filosofiją, steigiamosios galios ir suvereniteto klausimus, trijų pamatinių vertybių – teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių – sąveiką bei Konstitucijos interpretacijos metodus. Konstitucijos samprata apibūdinama kaip darnus sisteminis santykis, atsiskleidžiantis visų trijų pamatinių konstitucinių vertybių kontekste: per teisinės valstybės idėją kaip santykį tarp teisės ir valstybės; per demokratijos sampratą kaip santykį tarp tiesioginės ir atstovaujamosios demokratijos, per žmogaus teisių sampratą kaip santykį tarp skirtingų žmogaus teisių subjektų bei santykį tarp žmogaus teisių subjekto ir objekto. 

Lyginamieji užsienio pavyzdžiai čia persipina su Lietuvos patirtimi, o 1992 m. Konstitucijos nuostatoms suteikiama nauja analizės perspektyva. Knyga turi ne tik teorinį, bet ir praktinį tikslą – padėti suformuluoti objektyvius metodus ir kriterijus, kuriais remdamasis Konstitucinis Teismas galėtų aiškinti Konstituciją. Viena vertus, knyga trijų pamatinių konstitucinių vertybių tyrimo pjūvį pritaiko lyginamajai konstitucinei teisei, antra vertus, parodo, kaip šios vertybės atsispindi dabartinėje Lietuvos Konstitucijoje. 

Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos istorija : nuo įsteigimo iki šių dienų / [parengė Europos Sąjungos Tarybos generalinis sekretoriatas]. – Liuksemburgas : Europos Sąjungos leidinių biuras, 2025 ([Charleroi] : imprimerie Bietlot). – 130 p. : iliustr. 

Europos Sąjungos (ES) pradžia siekia XX a. šeštąjį dešimtmetį, kai šešios Antrojo pasaulinio karo nualintos šalys įsipareigojo dirbti kartu, kad užkirstų kelią būsimiems konfliktams ir kurtų bendrą ateitį naujame itin glaudaus bendradarbiavimo Europoje amžiuje. ES esmė yra jos 27 valstybės narės ir jų piliečiai. Jų valstybių ar vyriausybių vadovai ir ministrai susitinka dviejų tarybų posėdžiuose: Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos. Jos abi yra labai svarbios ES veikimui. Šiame leidinyje apžvelgiamos abiejų tarybų ištakos ir pristatoma jų istorija – nuo pačios pradžios XX a. šeštajame dešimtmetyje Paryžiuje, Lisabonos sutarties įsigaliojimo (2009 m.) ir Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES (2020 m.) iki pat šių dienų. Į įvykius žvelgiama iš teisinio ir politinio požiūrio taško. Leidinys yra skirtas visiems, kurie domisi Europos integracijos istorija. 

Knygą PDF formatu (pasirenkant lietuvių kalbą) galima parsisiųsti į savo įrenginį paspaudus iš čia.

The constitution of the European Union : a contextual analysis / Ulrich Haltern . – Oxford [etc.] : Hart Publishing, 2025. – 247 p. – (Constitutional systems of the world ).  

Knygoje pateikiama kontekstinė Europos Sąjungos konstitucijos analizė, kuri, skirtingai nei dauguma konstitucijų, nepriklauso jokiai valstybei. ES yra tarptautinė organizacija, peržengusi tarptautinės teisės ribas ir pasiekusi labai artimą federalinių valstybių savivaldos teisei. Daugelis bruožų, kuriuos laikome savaime suprantamais nacionalinėse valstybėse, Sąjungoje neegzistuoja arba yra ginčijami. Nėra jokio Europos Sąjungos konstitucinio teksto, nes 2004 m. valstybių narių pasirašyta „Konstitucinė sutartis“ žlugo visuotinio ratifikavimo procese. Sąjungos steigimo tekstai buvo tarptautinės sutartys, t. y. tarptautinė, o ne konstitucinė teisė. Visgi laikui bėgant Liuksemburge įsikūrusio Europos Teisingumo Teismo nustatyta teisinė doktrina lėmė konstitucinius Europos Sąjungos teisės požymius, o Komisijos vadovaujama politinė praktika šiuos požymius atspindėjo, papildydama „de facto“ konstitucionalistinę aplinką.  

Vyksta nuolatinis valstybių narių funkcinių ribų pertvarkymas, politinės bendruomenės formavimas. Tai ir yra konstitucionalizmas plačiąja prasme: teisinės doktrinos, instituciniai susitarimai, politinė praktika ir jų pasekmės teisėtumui, demokratijai ir politikai.

Pseudolaw and sovereign citizens / edited by Harry Hobbs … [et al.]. – Oxford [etc.] : Hart, 2025. –  360 p. – ISBN 978-1-50997-891-5 

„Suverenūs“ (suverenai) piliečiai yra įsitikinę, kad rūpinasi kitų asmenų gerove, siekia juos išlaisvinti nuo teisinės ar finansinės naštos, pabrėždami žmogaus prigimtines teises, kurias varžo vyriausybės, įvairios tarptautinės organizacijos ir didžiosios korporacijos. Laikantis tokio požiūrio imama prieštarauti viskam – nuo baudų už greičio viršijimą mokėjimui, mokesčių mokėjimui iki atsakomybės už itin sudėtingus nusikaltimus prisiėmimo. Kaip tada veikia įstatymai ir teismai šiame pseudoteisės pasaulyje? 

Tai galbūt pirma knyga, skirta vien pseudoteisei ir jos žymiausiems šalininkams – suvereniems piliečiams (suverenams) – nagrinėti. Remiantis teisėjų, kriminologų, teisės teoretikų ir politinių sociologų patirtimi, ši knyga suteikia įžvalgų apie pasaulinį pseudoteisės augimą. Pseudoteisė taip pat siejama su smurtiniu ekstremizmu ir rodo didėjantį socialinį nesaugumą. 

Pirmoje knygos dalyje siūlomi būdai, padedantys analizuoti ir atskirti pseudoteisę nuo kitų sąmokslo idėjų ir kraštutinių teisinių interpretacijų. Antroje dalyje nagrinėjamas suverenių piliečių atsiradimas ir pasaulinis pseudoteisės plitimas. Trečiojoje dalyje nagrinėjamos šiuolaikinės pseudoteisės problemos, įskaitant kraštutinių dešiniųjų ekstremizmo iškilimą, pasauliečių dalyvavimą teismo procesuose, melagingą teiginį apie kilmę šalyje ir apgaulingas schemas, kaip „ištrūkti iš kalėjimo“. Pabaigoje aptariami būdai, kaip galima reaguoti į šį suverenų buvimo reiškinį.

Oficialioji konstitucinė doktrina: svarbiausios nuostatos. 1993/2025 / sudarytojai: Kęstutis Jankauskas, Egidijus Jarašiūnas, Viktorija Staugaitytė. – Vilnius : Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2025. – 1085 p.  

Lietuvoje oficialią konstitucinę doktriną formuoja Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tirdamas, ar teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams. Oficialioje konstitucinėje doktrinoje atskleidžiamaos įvairių konstitucinių nuostatų sąsajos, jų turinio santykis, konstitucinės vertybės, konstitucinio reguliavimo įvairūs aspektai (valdžių padalijimo, teismų nepriklausomumo, teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, pilietybės, valstybės tarnybos, vietos valdymo ir savivaldos, valstybės socialinių įsipareigojimų, gamtos, kultūros paveldo apsaugos ir kiti). Konstitucinio Teismo sprendimuose įtvirtinant vis naujas konstitucinės doktrinos nuostatas atskleidžiama Konstitucijoje įtvirtinto vientiso teisinio reguliavimo įvairovė ir pilnatvė.  

Šiame papildytame leidinyje pateikiamos reikšmingiausios Konstitucinio Teismo aktuose suformuotos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos įvairiais visuomenėje ir teisininkų bendruomenėje vertinamais klausimais, svarbiais tiek visai valstybei, tiek kiekvienam piliečiui, išaiškinta Lietuvos valstybės pamatinių konstitucinių aktų prigimtis ir reikšmė Konstitucijai. 

Šis leidinys yra išleistas ir elektroniniu leidiniu, kurį galima skaityti internete, taip pat portale iBiblioteka.lt, atsisiųsti į savo įrenginį.

Harris, O’Boyle, & Warbrick: law of the European Convention on Human Rights / David Harris …  

[et al.]. – 5th ed.. – Oxford : Oxford University Press, [2023]. – 1011 p. – ISBN 978-0-19-886200-0 

Naujame knygos leidime pateikiama naujausia ir išsami Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (EŽTK) pagrindinių principų apžvalga, vykdymo mechanizmas, peticijos priimtinumas. Rašoma apie Europos Žmogaus Teisių Teismą – kaip jis yra organizuotas, kokia praktika ir procedūra, kaip vykdomi Teismo sprendimai. Knygoje kritiškai analizuojamas kiekvienas Konvencijos straipsnis,  nuodugniai nagrinėjama priežiūros sistema; aptariamas spaudimas ir iššūkiai, su kuriais susiduria Strasbūro teismas XXI amžiuje. Konvencija pateikiama tarptautiniame kontekste, nagrinėjant jos ryšį su nacionaline ir Europos Sąjungos teise. Nagrinėjamas Konvencijos įtakos susitariančiųjų valstybių teisinei raidai mastas, atskleidžiama, kaip buvo pasiektas ir išlaikytas toks didelis autoritetas.