2026 m. gegužės 19 d.
Švenčiant 35-erius metus nuo Danijos sprendimo pripažinti atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos nacionalinė biblioteka kartu su Danijos Karalystės ambasada Lietuvoje ir Danijos kultūros institutu Estijoje, Latvijoje bei Lietuvoje organizuoja renginių ciklą „Metai su Danija“, kurio dalis – vieno eksponato paroda „Danijos istorijos pasakojimai“, kviečianti pažvelgti į Danijos praeitį per istorinius tekstus ir vaizdus.
XII a. danų istorikas ir kronikininkas Saksas Gramatikas (~1150–1220) sukūrė vieną reikšmingiausių Skandinavijos istorinių veikalų – „Gesta Danorum“. Jame pasakojama Danijos istorija nuo legendinių laikų iki viduramžių, o tarp veikėjų sutinkami tokie herojai kaip Ragnaras Lodbrokas, Hastingas, Rorikas ar Hakonas. Šis kūrinys laikomas vienu pirmųjų nuoseklių Danijos istorijos pasakojimų ir ilgainiui tapo svarbiu šaltiniu tiek istorikams, tiek literatūrinei tradicijai.
XVII a. veikalas buvo iš naujo išleistas kaip „Historiae Danicae libri XVI“, jį parengė danų istorikas Stephenas Hansenas Stephanijus (1599–1650). Jis ne tik redagavo tekstą, bet ir papildė jį išsamiais komentarais, publikuotais atskirame priede „Notae uberiores in historiam Danicam Saxonis Grammatici“. Stephanijaus tikslas buvo ambicingas – pasakojamą istoriją suderinti su materialiais liudijimais, todėl leidinyje gausu runų akmenų raižinių.
Runos – seniausia germanų rašto sistema, naudota Skandinavijoje dar prieš įsigalint lotyniškam raidynui. Šiame leidinyje pateikiami ant akmenų iškaltų įrašų raižiniai leidžia pažvelgti į praeitį pasitelkiant ne tik tekstą, bet ir daiktinius šaltinius. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Danijoje esantis Jelingės miestelis su garsiaisiais runų akmenimis, laikomais savotišku Danijos krikšto liudijimu. Juos pastatė karalius Haraldas Mėlyndantis (X a.), įamžindamas savo tėvus Gormą bei Tyrą ir paskelbdamas apie Danijos suvienijimą, Norvegijos užkariavimą ir danų atvertimą į krikščionybę.
Šis veikalas svarbus ir Baltijos regionui. Jame aprašomi danų žygiai į prūsų žemes (į Sembą), taip pat kovos su estais, kuršiais ir žiemgaliais. „Gesta Danorum“ yra vienas ankstyviausių šaltinių, liudijančių Šiaurės šalių kontaktus su baltų gentimis – tiek karinius veiksmus, tiek prekybinius ryšius. Šie pasakojimai leidžia geriau suprasti regiono istoriją iki susiformuojant vėlesnėms valstybėms.
Šiandien „Historiae Danicae“ leidžia ne tik skaityti, bet ir matyti istoriją – kaip XVII a. mokslininkai bandė suprasti ir pagrįsti praeitį, sujungdami tekstą, vaizdą ir materialius liudijimus.
Kviečiame aplankyti vieno eksponato parodą Nacionalinės bibliotekos III a. atrijuje prie Martyno Mažvydo skulptūros birželio 1 d. – birželio 28 d.
Parodos rengėjas Kasparas Svitojus, parodos dailininkas Jokūbas Zovė.