2026 m. rugpjūčio 3 d.
Rugpjūčio 3–lapkričio 30 d. Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje (Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje, V a.) eksponuojama meno kolektyvo „Postvisible“ sukurtas meno projektas-knyga „Dispersed Images“, tyrinėjančiu internetą kaip archyvą ir kultūrinės atminties erdvę.
„Dispersed Images“ pakimba tarp meno objekto ir neaiškios paskirties vaizdinės medžiagos archyvo. Vartydami knygą, rasite tūkstančius vaizdų, suskirstytų į anksčiau internete, vadinamaisiais torentais (angl. torrent; srautinis (dalinis) failų atsisiuntimo būdas) egzistavusius skaitmeninius aplankus. Nuotraukos atsiųstos naudojantis šios technologijos vadinamojo sydingo (angl. seeding) procesu – kai failo dalys, kuriomis vartotojai vieni su kitais dalijasi serverių tinkle, savotiškai išsisėja). Šis procesas ypatingas tuo, kad jei nebelieka vartotojų, kurie dalijasi failu vartotojų tinkle, nebelieka ir paties failo. Tokioje sistemoje vaizdai tarsi neegzistuoja realybėje, jų būtis trapesnė nei analoginių nuotraukų. Tokioje struktūroje, kuo daugiau vartotojų dalijasi failais, tuo jie saugesni. Už duomenų išsaugojimą atsakingas platus žmonių tinklas, šio proceso naudotojai atlieka archyvavimo įrankio funkciją. Taigi skaitmeniniai dokumentai, kaip ir reti rankraščiai, neprižiūrimi išnyksta.
Šios knygos turinys – tai žmonių sukurti ar surinkti vaizdai, gauti iš neaiškių šaltinių, kolekcionuojami be aiškios paskirties. Toks dalijimosi formatas, kuriame autorystė su kiekvienu vaizdo pasidalijimu dyla, pats egzistuoja kaip istorinis šaltinis jis fiksuoja, kaip anksčiau veikė internetas ir kas jame buvo skelbiama. Čia pirmiau aprašytas failų parsisiuntimo būdas, taip pat nelegalaus bei nemokamo informacijos ar turinio įsigijimo procesai mūsų kasdienybėje vis retesni. Tai, ką buvo galima nelegaliai gauti iš interneto platybių rizikuojant parsisiųsti virusą ar įsilaužimo grėsmę, dabar pakeitė pasaulinių įstaigų siūlomi beveik visų informacijos šaltinių (straipsnių, filmų, patiekalų receptų, pamokų) prenumeratos modeliai, tiesa, mažesnė, bet reali duomenų nutekinimo rizika išlieka. Ši parodos knyga atskleidžia, kokią funkciją žmonių gyvenimuose atliko internetas, prie kokios informacijos turėjo prieigą.
Knyga ir joje nugulantys vaizdai egzistuoja kaip akimirksnio prisiminimas, kai internetas buvo laisvesnis ir atviresnis, jei gebėjai juo naudotis kaip šaltiniu ir įrankiu. Tuo metu interneto svetainės, duomenų bazės buvo labiau nepriklausomos, sunkiau surandamos. Dabar internetas prieinamesnis didesnei žmonijos daliai, bet laisvai judančios, nemokamos informacijos kiekis mažėja. Čia gelbėja bibliotekos ir kitos atminties institucijos, kurios skaitmenina vaizdus, padaro juos viešai prieinamus, turinys išlieka nemokamas, bet autorių teisės lieka nepažeistos.
Knygoje pateikiamų vaizdų formatas siūlo pažvelgti, kaip vaizdai per aplankus keliavo iš rankų į rankas, iš ekranų į ekranus, kai tokios infrastruktūros kaip „Google Images“ ar kitos paieškų sistemos dar neturėjo stiprių pamatų. Toks artefaktas – tūkstančiai žmonių sukurtų unikalių vaizdų (žemėlapiai, nuotraukos, memai, karikatūros, skaitmeniniai piešiniai) – sparčiai plintančio dirbtinio intelekto (DI) amžiuje, kai DI vis dažniau įsibrauna į komercines bei viešąsias erdves, padeda suprasti ir įvertinti situaciją, kaip atrodė skaitmeniniai vaizdai, kai vienintelis jų kūrėjas buvo žmogus, o ne dirbtinio intelekto užklausa. Akivaizdus kontrastas tarp žmogaus kurto ir DI generuoto vaizdo gali veikti kaip pasiūlymas į kompiuterines technologijas žvelgti kaip į įrankius, o į vaizdų kūrimą – kaip į amatą, skatinantį skaitmeninį savarankiškumą.
ISBN 978-609-447-403-3
„Postvisible“ – tai tarpdisciplininių kūrėjų, rašytojų ir kuratorių kolektyvas, besivadovaujantis atviru bendravimo ir bendradarbiavimo modeliu. Leidinys „Dispersed Images“ – pirmas šio kolektyvo projektas. Nors „Postvisible“ domėjimųsi laukas yra platus ir neapibrėžtas, knygoje dėmesys skiriamas skaitmenybei ir jos šalikelėms.
Kuravo: Viltė Barbora Vilūnaitė
Knygą sudarė: Daniel Kravčiuk ir Giedrius Satkūnas
Dėkojame: Anai Baravykienei, Irmai Bazienei-Stanaitytei, Monikai Pakerytei, Dovydui Černiauskui ir Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos meno katedrai.
„Postvisible“ kolektyvas nuoširdžiai dėkoja Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai už bendradarbiavimą.
Trumpai apie renginį