2026 m. rugpjūčio 18 d.
Tanchumas ben Levis Kaplanas (Kaplunas; 1902–1980) gimė Rahačiove, tuometės Mogiliavo gubernijos miestelyje – tradicinėje litvakiškoje teritorijoje. Vėliau gyvenimo aplinkybės Sovietų Sąjungoje, kur žydų tautinės tapatybės raiška buvo slopinama arba persekiojama, vertė jį pasikeisti vardą į Anatolijų Kaplaną. Tačiau jo kūryba tapo šios tapatybės deklaracija, o jis pats – vienu ryškiausių XX a. žydų meno atstovų.
Kaplanas pradėjo plėtoti žydų temą 1930 m., baigęs mokslus Leningrado (dab. Sankt Peterburgas) Aukštojo meno ir technikos institute. Vėliau sukūrė kelias dešimtis litografijų, išreiškusių svarbią jo darbų tendenciją – jungtį tarp žydų literatūros asociacijų ir jo asmeninių atsiminimų. Antrąjį pasaulinį karą dailininkas su šeima išgyveno evakuacijoje, tačiau jo tėvus ir kitus Rahačiove likusius giminaičius 1941–1943 m. naciai nužudė.
Dėl šios asmeninės tragedijos po karo Kaplanas ne iš karto sugebėjo sugrįžti prie žydų tematikos. Bet 1953–1954 m. jis vėl atrado Šolem Aleichemą – vieną iš nedaugelio žydų rašytojų, sovietinio režimo ideologų neišbrauktų iš literatūros istorijos. Kaplanas sukūrė per penkiasdešimt spalvotų litografijų pagal 1901 m. Šolem Aleichemo apysaką „Užburtas siuvėjas“. 1950–1960 m. Kaplanas sukūrė dar kelis tikrą meistriškumą įrodančius ciklus. Tai spalvotos litografijos žydų liaudies dainų motyvais ir tradicinės Pesacho šventės dainos „Viena ožkytė“ tema, taip pat apie šimtas juodai baltų litografijų pagal Šolem Aleichemo romanus „Stempeniu“ (1888) ir „Tevjė pienininkas“ (1894–1899).
1960 m. JAV kolekcininkas, Londono galerijos „Grosvenor Gallery Eric Estorick“ savininkas Ericas Estorickas, susižavėjo Kaplano litografijomis, organizavo jų eksponavimą Londone ir Niujorke, taigi, dailininkas tapo žinomas ir Vakaruose, ne kartą buvo apdovanotas tarptautinėse knygų iliustracijų parodose. Jis buvo kone vienintelis Sovietų Sąjungos dailininkas, kuriam leista kūryboje puoselėti žydų temas ir išsaugoti žydų meninę tradiciją.
Tanchumo Kaplano parodoje Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje eksponuojami darbai iš ciklų „Užburtas siuvėjas“, „Stempeniu“, „Žydų liaudies dainos“ ir „Viena ožkytė“ iš kolekcininkės Tanyos Rubinstein-Horowitz (Vokietija–Izraelis) rinkinio. Parodos kuratorė dr. Olga Sugrobova-Roth (Vokietija), konsultantė ir tekstų redaktorė dr. Lara Lempertienė (Judaikos tyrimų centras).
Už pagalbą rengiant parodą nuoširdi padėka Lietuvos žydų kultūros paveldo kelio asociacijos pirmininkui Daumantui Levui Todesui.
Tanya Rubinstein-Horowitz yra kilusi iš kolekcininkų šeimos. Jos seneliui, legendiniam kolekcininkui Jakovui Rubinšteinui (gimė 1901 m. Varšuvoje, mirė 1983 m. Maskvoje), pavyko sukaupti vieną ryškiausių XX a. pirmojo trečdalio dailininkų, gyvenusių ir kūrusių carinės imperijos ir SSRS teritorijoje, kūrinių kolekcijų. Savo kolekcionavimo veikla jis vienas pirmųjų pakėlė užmirštų, oficialiai nepripažintų menininkų, kurie dažnai patirdavo stalinistines represijas, kūrybos uždangą. Senelio pėdomis pasekė ir Tanya Rubinstein-Horowitz. 2025 m. darbai iš jos kolekcijos buvo eksponuojami Joniškio ir Kėdainių sinagogose.
Parodos atidarymo renginyje gros pianistas Adamas Chenas-Adamovas ir violončelininkė Alma Bar-Sinai (Izraelis).
Parodos komanda: Algirdas Jakas, Akvilė Paukštytė, Daura Polonskytė, Viltė Barbora Viliūnaitė, Jolanta Kanapickaitė, Žilvinas Baranauskas. Tekstus iš jidiš kalbos vertė Aistė Puidokaitė ir Rasa Stakauskaitė.
Parodą Nacionalinės bibliotekos V a. atrijuje lankytojai galės aplankyti iki 2026 m. lapkričio 4 d.