Kaip mus rasti Telefonas Klaustukas Sitemap
Naujienos iliustracija 2026 m. lapkričio 20 d.

Lietuvių literatūros kritikui, literatūrologui, habil. dr. prof. Vytautui Kubiliui – 100

Lapkričio 23 d. lietuvių literatūros tyrinėtojui ir visuomenės veikėjui Vytautui Kubiliui (1926–2004) sukanka 100 metų. Minint šią datą Lietuvos nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skaitykloje parengta knygų ekspozicija.

Vytautas Kubilius – reikšminga XX a. antrosios pusės lietuvių literatūrologijos asmenybė: literatūros istorikas, teoretikas, kritikas, eseistas ir publicistas. Jo mokslinė ir publicistinė veikla pasižymėjo plačiu literatūriniu akiračiu, analitiniu įžvalgumu ir išskirtiniu dėmesiu lietuvių literatūros raidai, jos istoriniam bei kultūriniam kontekstui.

V. Kubilius gimė 1926 m. lapkričio 23 d. Aukštadvaryje, Rokiškio apskrityje. Mokėsi Vilkijos ir Biržų gimnazijose, studijavo Kauno ir Vilniaus universitetuose lietuvių filologiją.

1950–1952 m. dirbo savaitraščio „Literatūra ir menas“ redakcijoje, nuo 1955 iki 2001 m. – Lietuvių literatūros ir tautosakos (iki 1990 m. – Lietuvių kalbos ir literatūros) institute, nuo 1956 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 1983–1987 m. – Vilniaus universiteto dėstytojas, atkūrus Vytauto Didžiojo universitetą, buvo jo profesorius. Nepriklausomybės pradžioje aktyviai įsitraukė į visuomeninį gyvenimą, nuo 1991 m. buvo Piliečių chartijos pirmininkas.

Pradėjęs kritiko kelią dar studijų metais V. Kubilius tapo žymiausiu literatūros kritiku, sovietmečiu neoficialiai laikytas principingiausiu literatūros vertintoju. Jo tyrimams buvo būdinga išsami kūrinių analizė, dėmesys rašytojo asmenybei ir kūrybos psichologijai, akcentavo kūrinio meninę vertę, kalbą, stilių. Jo darbuose literatūra suvokiama ne tik kaip menas, bet ir kaip tautos kultūrinės atminties bei tapatybės išsaugojimo būdas. Parašė monografijas apie Salomėją Nėrį, Kazį Borutą, Ievą Simonaitytę, Antaną Vaičiulaitį ir Joną Aistį, Birutę Pūkelevičiūtę ir kt. Paskelbė fundamentalių mokslinių veikalų: „XX amžiaus lietuvių lyrika“ (1982), „Lietuvių literatūra ir pasaulinės literatūros procesas“ (1983), „Romantizmo tradicija lietuvių literatūroje“ (1993), „XX amžiaus literatūra“ (3 leidimai – 1995, 1996 išleista du kartus), „Literatūra istorijos lūžyje“ (1997), „Tautinė literatūra globalizacijos amžiuje“ (2003). Parengė dvitomę lietuvių poezijos antologiją, V. Mačernio, J. Aisčio kūrybos rinkinius ir kt. 

Mokslininko darbų išversta į anglų, estų, latvių, vengrų, vokiečių ir kitas kalbas.

Literato, žurnalisto Algirdo Butkevičiaus straipsnyje „Literatūros kritikas Vytautas Kubilius – nepaklusęs laikui“ rašoma: „Nuo studijų laikų su juo bendravęs bibliografas Vladas Žukas rašė, kad V. Kubilius paliko per trisdešimt knygų, apie tūkstantį straipsnių įvairiuose leidiniuose, akademinių bei viešųjų paskaitų tekstų bei konspektų, nuo studijų metų rinktą mokslinę medžiagą – skaitytų knygų, straipsnių ištraukas.“

Jo mokslinis ir kultūrinis indėlis buvo įvertintas įvairiais apdovanojimais. 1988 m. jam skirta Ievos Simonaitytės literatūrinė premija, 1996 m. – Lietuvos mokslo premija, o 1998 m. – Gedimino ordino Karininko kryžius.

Nuo 2012 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute teikiama Vytauto Kubiliaus premija, skiriama už reikšmingus XX–XXI a. literatūros kritikos ir mokslo darbus.

V. Kubiliaus literatūriniu palikimu rūpinosi jo žmona, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Janina Žėkaitė.  

Pirmiausia pasirodė knyga „Lauksiu atsakymo“ (2006) – jos sudaryta laiškų ir novelių, daugiausia rašytų mokantis Biržų gimnazijoje ir gyvenant Kvetkuose. Taip pat buvo išleistos dvi dienoraščių knygos: „Dienoraščiai, 1945–1977“ (2006) ir „Dienoraščiai, 1978–2004“ (2007). 2011 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išleido kritikės ir literatūrologės Donatos Mitaitės sudarytą atsiminimų knygą „Nepaklusęs laikui: atsiminimai apie Vytautą Kubilių“.   

2023 m. Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka išleido Vytauto Kubiliaus bibliografiją, kurioje suregistruoti reikšmingiausi mokslinę ir visuomeninę veiklą atspindintys 1988–2004 m. publikuoti mokslininko darbai. Leidinio pratarmėje V. Kubiliaus sūnus Andrius Kubilius, dėkodamas Nacionalinei bibliotekai, parengusiai publikacijų bibliografiją, rašo: „Pats sau tai pavadinau tėvo „pilietine bibliografija“. Tai graži dovana ne tik mums – šeimai ar buvusiems bendradarbiams. Tikiuosi, kad tai bus naudinga dovana ir tiems, kurie taip pat jaučia nostalgiją intelektualios energijos laikotarpiui Lietuvos valstybės kūrybos istorijoje. Galbūt kam nors tai taps ir kūrybiniu įkvėpimu!“ 

V. Kubiliui skirtą literatūrą rasite Elektroninių paslaugų portalo iBiblioteka.lt Autoritetinių įrašų duomenų bazėje. 

Dėl teminės leidinių paieškos visada galite kreiptis į informacijos paieškos konsultantus skaityklose. 

Naudoti šaltiniai: 

Literatūros kritikas Vytautas Kubilius – nepaklusęs laikui / Algirdas Butkevičius. bernardinai.lt [interaktyvus]. [žiūrėta: 2026-11–05]. Prieiga per internetą› 

Tekančio laiko ženklai: publicistika, literatūra, amžininkai / Vanda Zaborskaitė; [sudarytoja Virgilija Stonytė]. – Vilnius: Margi raštai, 2017. – 510, [2] p. – ISBN 978-9986-09-478-4 

Vytautas Kubilius: bibliografinis sąrašas, 1988–2004 / [sudarė Jolanta Matuzaitė, Vaclava Filipovič]. – Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2023. – 78, [1] p. – ISBN 978-609-405-246-0 

Vytautas Kubilius / Elena Baliutytė // vle.lt [interaktyvus]. [žiūrėta: 2026-11-05]. Prieiga per internetą›