Nacionalinėje bibliotekoje diskutuota apie Lietuvą per ateinančius 100 metų

Tarptautinių profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“ (toliau – GLL) ir advokatų kontora „Triniti“, bendradarbiaudami su Lrt.lt ir Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, tęsia diskusijų ciklą „Lietuva³“ šalies raidai ir gyvenimo aplinkai svarbiomis temomis.  Šį antradienį  Nacionalinėje bibliotekoje vyko pirmoji ketvirtojo sezono diskusija „Lietuva: ateinantys 100 metų“. Diskusijos dalyviai aptarė, kokie pokyčiai laukia Lietuvos per ateinantį šimtmetį, pateikė savo požiūrį į klausimus, ar Lietuva gali turėti aiškią viziją ir misiją, ieškojo ir siūlė sprendimus rytojaus Lietuvai.

Renginyje dalyvavo interneto plėtros Lietuvoje pradininkas prof. habil. dr. Adolfas Laimutis Telksnys, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, Europos Parlamento narys, verslininkas Antanas Guoga, „Global Lithuanian Leaders“ tinklo vadovė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė. Konkrečių išvadų link vedė verslo teisės advokatų kontoros „Triniti“ vadovaujantysis partneris Linas Sabaliauskas.

Ką atsinešame?

Diskusijos dalyviai vieningai sutarė, kad didžiausias pasiekimas, kurį lėmė prieš 100 metų atkurta Lietuvos nepriklausoma valstybė, yra laivė ir išsilavinimas. Ir, kad nuvilnijus iniciatyvų šturmui „Idėja Lietuvai“,  svarbiausia yra tai, ką profesorius Vytautas Landsbergis įvardino labai paprastai, – pati Lietuva.

K. Stankutė-Jaščemskienė išskyrė ir globalios Lietuvos aspektą. „Lietuviai nuolatos drąsiai ir daug keliavo. Lietuvos sėkmė, kad mes turime didžiulę ir veiklią diasporą pasaulyje. Didelės sėkmės pasiekusios šalys, kaip Airija, Izraelis, sugebėjo itin sėkmingai išnaudoti savo tautiečius pasaulyje ir jiems padedant sukurti tūkstančius gerai mokamų darbo vietų savo tėvynėje, pritraukti milijardines investicijas. Lietuva eina tuo keliu, bet reikia stipraus postūmio šioje srityje“, – sakė GLL tinklo vadovė.

Prof. habil. dr. A. L. Telksnys pabrėžė, kad prieš 100 metų buvo pasirinkta teisinga kryptis. „Tie žmonės, kurie rūpinosi Atgimimu, suprato, kad mes neturime iškasenų, didelių turtų, bet turime gabių žmonių. Ir jie siuntė gabiausius studentus į Šveicariją, Vokietiją, Prancūziją, Ameriką. Ir visi grįžo, kad ir kaip būtų keista, ir dirbo Lietuvai, kūrė ją. Reikia mokėti susitelkti. Juk kai norime ­– galime. 1991 metais kompiuteriniai tinklai į  Lietuvą buvo atvesti per tris mėnesius, ir rusai nebegalėjo mūsų kontroliuoti. Taip, mums labai padėjo skandinavai ir ypač norvegai, bet mes padarėme tai. O dabar? Nesugebame nacionalinio stadiono pastatyti, dėl paminklo susitarti, mokytojams algų padidinti...“, – teigė interneto plėtros pradininkas Lietuvoje.

Filantropas, Europos Parlamento narys A. Guoga akcentavo žinių, mokslo, studijų kokybę. „Esame įdomūs pasauliui kaip lazerių kūrėjai, kaip šalis, turinti daug gabių informatikų, programuotojų, kaip aukštųjų technologijų plėtotojai. „Turime visus ingredientus tapti klestinčia šalimi: talentus, darbštumą ir laisvę įgyvendinti šimtmečio vertas idėjas. Labai svarbus ir technologinis švietimas, verslumo skatinimas, e. valdžia“, – sakė prieš mėnesį atidaryto tarptautinio „Blockchain“ centro Vilniuje kūrėjas.

Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. R. Gudauskas pabrėžė, kad prieš 100 metų signatarai negalėjo žinoti daugybės dalykų, kurie atsitiko Lietuvai. „Identitetas, tapatybė, kritinės išskirtinės kompetencijos, kurių privalo turėti valstybė, norėdama būti priekyje kitų. Reikia scenarijų, kurie tarsi tiltas, kompleksiškai tai sujungtų į visumą ir nutiestų kelius į ateitį. Aš norėčiau, kad nebūtų vertybinių katastrofų, ir siečiau tai su mokytojo prestižo idėja, su švietimo sistemos kokybės kėlimu. Vertybinė pasaulėžiūra yra labai svarbi. Tą matėme ir išgyvenome 1991 metais, kai apgynėme savo valstybę, parodydami pasauliui: mes esam, mes būsim!“

Ko siekiame? Kokie tikslai naujam šimtmečiui?

Prof. habil. dr. A. L. Telksnys sakė manąs, kad tai galėtų būti rūpestis lietuvių sveikata. „Visas technologijas ir pažangą nukreipti tam tikslui. Sveikata – didžiausias turtas. Tai būkime sveikiausia Europos tauta. Mums reikia susitelkti ir veikti. Tikiu, kad jau po 50 metų gyvensime kartu su robotais. Jau šiandien reikia ruoštis tam, mokyti jaunąją kartą gyventi ateityje. Ir galų gale imkime darbais, o ne žodžiais Tėvynę mylėti“, – ragino mokslininkas.

Pasak politiko A. Guogos, mes galime tapti pačia švariausia šalimi pasaulyje. Lietuva ­– ekologiška ir švari. „Mes visi iki vieno turime didžiuotis ir sakyti – mes švariausia šalis. Ir būti tokia. Tikėti lietuviška kokybe ir nieko nelaukti iš valdžios, nes gali būti dar blogiau“.

Prof. dr. R. Gudauskas, perfrazuodamas įžymųjį posakį „O ką tu davei Lietuvai?“ teigė, kad asmeniškai jam  reikia „užbaigti Nacionalinę biblioteką, kas mums gerai sekasi. O Lietuvą paversti vieta, kurioje gera, patogu ir saugu gyventi ir kur kainos mažesnės nei atlyginimai“.

K. Stankutės-Jaščemskienėnės manymu, stipriausios šalys tos, kurios moka savo tautiečius ir diasporą įgalinti veikti savo šalies naudai. „Tai būkime tokie bendruomeniški darytojai ir tikėkime Lietuva. Valdžia visame pasaulyje bloga. Būtina skatinti pilietiškumą, bendruomeniškumą. Tokiu atveju matyčiau Lietuvą, kaip nedidelį startuolį, žaibišku greičiu šaunančiu į viršų. Mūsų jėga – esame globali tauta.“

Kitas diskusijų ciklo „Lietuva³“  susitikimas vyks Nacionalinėje bibliotekoje kovo mėnesį.

Prieš metus (2017.02.15) GLL ir Nacionalinė biblioteka pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir tapo partneriais. Nacionalinė biblioteka ir GLL partneryste aktyviai skatina pažangų ir inovatyvų verslą: teikia informaciją, organizuoja renginius, neformalius visuomenės mokymus, skatina mokymąsi visą gyvenimą, atvirą ir žiniomis grįstą valstybės valdymą, plėtoja įvairius su tuo susijusius bendradarbiavimo ir skaitmeninių inovacijų projektus.

GLL siekia atrasti tarptautinius lietuvių profesionalus pasaulyje, kviečia juos bendradarbiauti su Lietuva ir prisidėti kuriant konkurencingą valstybę. Organizuodamas susitikimus ir diskusijas, GLL  prisideda  prie svarbiausių mūsų šaliai klausimų sprendimo vienijant verslą, viešąjį sektorių, mokslą ir tarptautinius gerąja praktika besidalijančius skirtingų pažiūrų profesionalus, kad galėtume suformuluoti išmanias išeitis.