2018 m. vasario 22 d.

Atidaryta 19-oji Vilniaus knygų mugė

Parodų ir kongresų centre „Litexpo“ prasidėjo keturias dienas truksianti 19-oji Vilniaus knygų mugė. Šiemet organizatoriai kviečia švęsti modernios valstybės atkūrimo šimtmetį ir skaityti Lietuvą kaip gyvą, atvirą tekstą, kuris kasdien rašomas vis iš naujo. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atidarydama ir sveikindama didžiausią Baltijos šalyse Knygų mugę, pabrėžė, kad šiemetinė, devynioliktoji, yra ypatinga, nes su Lietuva, ką tik atšventusia valstybės atkūrimo šimtmetį, tokį patį jubiliejų švenčia ir kitos regiono šalys, taip pat dalyvaujančios šiame kultūros forume. Todėl ir šių metų mugės tema „Skaitau Lietuvą – skaitau pasaulį“ yra labai iškalbinga.

„Jeigu skaitai ir pažįsti Lietuvą, vadinasi, sugebi skaityti ir pasaulį, o Lietuvą – kaip jo dalį. Ši mugė atskleidžia, kad gebame kurti ne tik knygas, bet ir tokio masto kultūros reiškinį, kuris kelia didelį pasididžiavimą. Tai rodo mūsų gebėjimus, kurie leidžia Lietuvai pasireikšti kaip regiono, kaip europinei lyderei. Manėme, kad po krizės bus sunku atsistoti, bet atsistojome. Išdidžia ir pakelta galva eisiu per Vilniaus knygų mugę, nes mūsų kūrėjai, ne tik rašytojai, bet ir iliustratoriai, vaikų knygas kuriantys autoriai, muzikai, yra regiono lyderiai. Tai reiškinys, kuris kelia pasididžiavimą ir rodo, ką mes sugebame. Visi esame verti didžiuotis savimi, todėl skelbiu šią mugę atidaryta“, – sakė Prezidentė, Knygų mugės globėja.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pasveikino visus susirinkus į „Lietuvos skaitymo atlaidus“. Pasak ministrės, mugė yra skaitymo kultūros metų įvykis ir bendrai kultūros įvykis. „Šie Lietuvai ypatingi metai – šimtas metų atkurtai Lietuvai leidžia ne tik įvertinti, koks buvo praėjęs šimtmetis, tačiau ir apmąstyti, koks bus ateinantis. Neabejotina, jog literatūra, kalba ir kultūra privalo išlikti pamatu ir artimiausiam šimtmečiui. Tai leidžia užtikrinti tautos tęstinumą ir atrasti savo unikalumą pasaulyje“, – nurodė kultūros ministrė.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius džiaugėsi išaugusia knygų muge. Jis pabrėžė, kad prieš 700 metų Vilnius taip pat prasidėjo nuo rašytinio žodžio. „Prieš šimtą metų savo valstybę atkūrėme grynai žodžiu, kultūra – laikraščiais, knygomis, kalendoriais, rašytiniu žodžiu. Tai mus pažadino ir tai mus veda šiandien. Žiūrint į ateinantį šimtmetį, esu įsitikinęs, kad žodis bus reikšmingas, esminis dalykas“, – teigė sostinės meras.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Danutės Kalinauskaitės kalba buvo įvertinta gausiais publikos aplodismentais. Rašytoja savo kalboje citavo Jorge Luisą Borgesą, kuris biblioteką lygino su visata. „Biblioteka egzistuoja nuo amžių. Šia tiesa – o ją patvirtina pasaulio amžinumas – negali abejoti nė vienas sąmoningas protas. Žmogus, netobulas bibliotekininkas, gali būti atsitiktinumo arba piktų demiurgų vaisius; visata su savo darnia apystata – lentynomis, mįslingais tomais, ištvermingais laiptais keliauninkams ir užkaboriais sėdintiems bibliotekininkams – gali būti vien kokio Dievo kūrinys.“

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius dr. prof. Renaldas Gudauskas Nacionalinės bibliotekos stende su kolegomis iš Latvijos ir Estijos nacionalinių bibliotekų kalbėjo apie dar vieną artėjantį tarptautinį įvykį – trijų Baltijos šalių parodą „BUS UŽDRAUSTA: Baltijos šalių knygos 1918–1940“, kuri prasidės Lietuvoje kovo 9 d. Tai – bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos paroda, kuri 2018–2019 m. bus eksponuojama Vilniuje, Rygoje ir Taline. Ji skirta visų trijų nepriklausomų Baltijos valstybių atkūrimo šimtmečiams paminėti. Parodoje – leidiniai, atspindintys to meto Baltijos šalių kultūros politiką, nacionalines knygų leidybos ir dizaino tradicijas bei pasaulines tendencijas. Ypatingas dėmesys skiriamas asmenybėms, kurios padarė reikšmingą įtaką Baltijos šalių knygų leidybai ir dizainui, ir jų sudėtingiems likimams. „Knygų mugė, kaip ir biblioteka, – unikali vieta tautai susitikti su tauta, žmogui – su žmogumi, žmogui – su knyga, skaitančiojo minčiai su rašančiojo mintimis, ir ta sinergija skatina kūrybiškumą, naujų idėjų gimimą. Esu tikras, kad skaitymas, kaip esminis kultūringo ir mąstančio žmogaus poreikis, išlieka ir yra amžinas, kad tik laiko nepritrūktume...“, – pasakojo Nacionalinės bibliotekos vadovas.

Faktai ir skaičiai. Vilniaus knygų mugė vyksta vasario 22–25 d. „Litexpo“ parodų rūmuose. Šių metų šūkis – „Skaitau Lietuvą – skaitau pasaulį“. Mugė rengiama 19 kartą. Šiemet mugė pirmą kartą pripildė visas „Litexpo“ erdves – 5 ekspozicijų sales, jų galerijas ir konferencijų sales, įskaitant ir tris naujas Pirmųjų rūmų konferencijų erdves. Bendras plotas su renginių zonomis – 18 500 kvadratinių metrų. Atvyksta 53 užsienio svečių delegacija iš 21 pasaulio šalies (Italija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Slovakija, Čekija, Ukraina, Kanada, JAV, Suomija, Estija, Ispanija, Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Iranas, Švedija, Rusija, Omano Sultonatas, Izraelis, Belgija, Gruzija). Šiemet mugėje dalyvauja 370 dalyvių iš 9 pasaulio šalių (Lietuva, Estija, Lenkija, Vokietija, Omano Sultonatas, Baltarusija, Rusija, Ukraina, Ispanija). Bus surengti 564 kultūros renginiai: diskusijos, meno parodos, filmai, koncertai, knygų pristatymai, susitikimai su rašytojais, mokslininkais, muzikos kūrėjais.

Susiję straipsniai: