Naujos filosofijos knygos Humanitarinių mokslų skaitykloje

Being we : phenomenological contributions to social ontology / Dan Zahavi. – Oxford : Oxford University Press, [2025]. – 217 p. 

Knygoje nagrinėjamas socialinės filosofijos fundamentalus klausimas – ką reiškia „mes“: ar tai tik atskirų individų suma, ar savarankiška būties forma? Šis klausimas aptariamas remiantis ne tik filosofijos, bet ir sociologijos, antropologijos bei socialinės psichologijos įžvalgomis. Analizuojamos įvairios „mes“ formos – nuo intymių santykių ir mažų grupių iki politinių bendruomenių ir globalių socialinių judėjimų, tyrinėjamos įtampos tarp įtraukties ir atskirties, kurios yra būtinos formuojantis bet kokiai socialinei tapatybei.  

Nagrinėjama tema gali padėti spręsti šiuolaikines krizes – nuo socialinės poliarizacijos iki solidarumo trūkumo skaitmeniniame amžiuje. 

Intersubjective minds : rhythm, sympathy, and human being / edited by Jonathan Delafield-Butt and Vasudevi Reddy. – Oxford : Oxford University Press, [2025]. – xxvii, 627 p. : iliustr., diagr.

Oksfordo universiteto leidyklos išleista knyga pagerbia vieną žymiausių Naujosios Zelandijos- ir Didžiosios Britanijos akademikų, Edinburgo universiteto vaikų psichologijos ir psichobiologijos profesorių emeritą Colwyną Trevartheną (1931–2024). 40-ies jo kolegų, psichologijos, biologijos, neurologijos, muzikos, švietimo, filosofijos ir psichiatrijos sričių lyderių, parašyti straipsniai pristato jo daugiau nei 50 metų trukusios karjeros atradimus, indėlį į sveikatą, švietimą ir mokymąsi, jo vaidmenį moksliškai suprantant žmogaus proto pagrindus.

Tai yra intersubjektyvumo srities orientyras: pristato tarpdisciplininį požiūrį į žmogaus egzistenciją ir bendrystę, jungia fenomenologiją, filosofinę antropologiją ir šiuolaikinius kognityvinius mokslus, pateikia įžvalgią ir novatorišką analizę apie tai, kas mus daro žmonėmis – mūsų gebėjimą užmegzti ryšį su kitais, kad mūsų protas nėra uždara sala, o dinamiškas, ritmiškas ir nuolatos su kitais susisiejantis procesas. Žmogaus sąmonė iš esmės yra sociali ir formuojasi per santykį su kitu.

Šis leidinys yra itin aktualus filosofams, psichologams, sociologams ir visiems, ieškantiems atsakymų į klausimus apie žmogaus prigimtį sparčiai kintančiame pasaulyje.

Facticity and the fate of reason after Kant / G. Anthony Bruno. – Oxford : Oxford University Press, [2025]. – 338 p.

Ši monografija skirta vienai esminių moderniosios filosofijos problemų – faktiškumo ir proto santykiui. Autorius analizuoja, kaip po Immanuelio Kanto „Grynojo proto kritikos“ filosofinė mintis susidūrė su iššūkiu: kaip pagrįsti racionalumą pasaulyje, kuris vis labiau suvokiamas ne kaip dėsninga visuma, o kaip atsitiktinių faktų ir duotybių rinkinys. Ar protas gali išlikti autoritetingas, kai pripažįstame istoriškumą, kalbos ribas ir žmogaus baigtinumą?

Tai intelektualus iššūkis skaitytojui, siekiančiam suprasti, kodėl modernioji filosofija vis dar grįžta prie I. Kanto, bandydama atsakyti į klausimą: ar protas gali valdyti pasaulį, kurio pamatas yra nepataisomai faktiškas ir atsitiktinis?

Kantian citizenship : grounds, standards and global implications / edited by Mark Timmons and Sorin Baiasu. – New York, N.Y. : Routledge, 2025. – xiii, 245 p.
Šis kolektyvinis mokslo darbas siūlo išsamią Immanuelio Kanto politinės filosofijos peržiūrą, fokusuojantis į pilietybės koncepciją.

Autoriai analizuoja, kas sudaro pilietybės esmę pagal I. Kantą. Tai ne tik priklausomybė valstybei, bet ir statusas, užtikrinantis asmens laisvę ir lygybę prieš įstatymą. Knygoje klausiama: kokios yra moralinės ir teisinės prielaidos, kad individas taptų visateisiu politinės bendruomenės nariu? Nagrinėjamos tokios temos kaip kosmopolitinė pilietybė, migracija ir svetingumas, globalus valdymas ir kt.

Tai yra kritinis ir konstruktyvus bandymas pritaikyti I. Kanto griežtą loginę struktūrą šiandienos politiniam chaosui, siekiant rasti tvirtus pilietybės standartus, kurie galiotų tiek vietiniu, tiek globaliu mastu.