Parodos „Bus uždrausta: Baltijos šalių knygos 1918–1940“ pristatymas visuomenei

Kovo 9 d. 12 valandą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tarptautinę parodą „Bus uždrausta: Baltijos šalių knygos 1918­–1940“ oficialiai atidarė Lietuvos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Latvijos Vyriausybės vadovas Māris Kučinskis ir Estijos premjeras Jüri Ratas. Tos pačios dienos vakarą bibliotekoje taip pat buvo surengtas išsamus šios išskirtinės parodos pristatymas plačiajai visuomenei ir šventinis susitikimas su parodos kūrėjais.

Renginio vedėjas Richardas Jonaitis, pradėdamas iškilmes, sakė, kad jam nepaprastai malonu pažymėti, jog trijų Baltijos sesių nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio jubiliejai įkvėpė ir suvienijo šalių nacionalines bibliotekas šiam bendram projektui. „Netrukus visi tapsime istorinio momento liudininkais – apžiūrėsime parodos ekspoziciją ir savo akimis pamatysime tai, kas buvo svetimos jėgos brutaliai uždrausta“, – tikino sakė R. Jonaitis.

Renginio pradžioje svečiams buvo pasiūlyta pasiklausyti ambientinės elektroninės muzikos, kurią fortepijonu atliko Gabrielius Zapalskis.

Tardamas parodos atidarymo žodį Lietuvos nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas prisipažino esąs laimingas, kad Lietuvos nacionalinė biblioteka turi garbės pirmoji pristatyti trijų draugiškų valstybių parengtą parodą  „Bus uždrausta: Baltijos šalių knygos 1918–1940“.

Prof. dr. R. Gudausko teigimu, tarpukario Baltijos šalys sugebėjo ne tik atkurti ūkį,  bet ir esmingai restruktūrizuoti ir modernizuoti valstybių ekonomiką, kultūrą ir mokslą. Tuomet dirbę žmonės buvo dideli patriotai. Kiekvieno jų profesionalumas, tikėjimas laisve, jų pagarba žmogui, meilė savo tėvynei suteikė mums laimę išvysti stebuklą – savo šalies nepriklausomybės atkovojimą. „UŽDRAUSTA nepasitvirtino, nes Laisvės neuždrausi“, – tvirtino parodos šeimininkas.

Andris Vilkas, Latvijos nacionalinės bibliotekos direktorius, prisiminė savo gyvenimo istoriją. Viskas prasidėjo nuo to, pasakojo šios parodos idėjos autorius, kai jis 1968 metais tarp negausių senelės knygų aptiko F. Zalyčio „Latvijos istoriją“ vidurinėms mokykloms. Vėliau „medaus puodynę“, t. y. krūvą uždraustų knygų, rado senelės sesers bute. O žmonos šeimos namuose jam atsivėrė ištisas spec. fondas. Tai ir lėmė, kad visas A. Vilko gyvenimas buvo susietas su knygomis. „Tikiu, kad panašių istorijų esama ir Estijoje, ir Lietuvoje. Mūsų šalių knygų keliai buvo tokie panašūs, knygininkystės bruožai tokie atpažįstami, veikiantys asmenys tokie artimi.“ Tą ir liudija ši paroda.

Estijos nacionalinės bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaros departamento direktorės Ave Tölpt nuomone, simboliška, kad švęsdamos šimtmečio jubiliejus trys šalys kartu parengė parodos kolekcijas ir pristato jas plačiajai visuomenei. To meto knygų leidyba rodo aukštą kultūros ir mokslinės minties lygį. Ši paroda, A. Tölpt žodžiais, – tobulas trijų Baltijos valstybių bendradarbiavimo pavyzdys, suteikiantis išskirtinę galimybę plačiau panagrinėti trijų valstybių nepriklausomybės laikotarpį. Viešnia iš Estijos prisipažino nekantriai laukianti, kada paroda atkeliaus ir į jų šalį.

Latvijos ambasados Vilniuje atstovybės vadovo pavaduotojas ponas Ivaras Liepniekis pasidžiaugė, kad šis renginys padeda visos trims šalims švęsti istorinius šimtmečius. „Per šį laikotarpį mes supratome, kad tarpukariu trijų Baltijos valstybių veikla buvo didžiausia paskata atkurti nepriklausomybę. Ir dar supratome, kad skaitymas stiprina vienybę ir nepriklausomybę. Ir jau niekada negalėtume įsivaizduoti pasaulio be šių knygų“, – akcentavo I. Liepniekis.

Renginio vedėjas pabaigoje dėkojo parodos iniciatorei Latvijos nacionalinei bibliotekai, organizatoriams – trijų Baltijos nacionalinių bibliotekų komandoms, Vilniaus ir Talino universitetų atstovams, taip pat ir rėmėjai – Latvijos ambasadai Vilniuje.

Bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos paroda eksponuojama ne tik Vilniuje, bet 2018–2019 metais nukeliaus į  Rygą ir Taliną. Parodoje – leidiniai, atspindintys to meto Baltijos šalių kultūros politiką, nacionalines knygų leidybos ir dizaino tradicijas bei pasaulines tendencijas. Ypatingas dėmesys skiriamas asmenybėms, kurios padarė reikšmingą įtaką Baltijos šalių knygų leidybai ir dizainui.

Nacionalinėje bibliotekoje paroda veiks iki gegužės 14 dienos.

Nuotraukų albumas ›