2018 m. gegužės 9 d.

Ugniagesiai gelbsti ne vien į bėdą patekusius žmones, bet ir pasitikėjimą valstybe

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje – dr. Liutauras Gudžinskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas. Bibliotekos informacijos analitikos skyriaus darbuotojas Arūnas Brazauskas su juo kalbasi apie knygą „Pasitikėjimas valstybe: prielaidos, iššūkiai, sprendimai“. Dr. L. Gudžinskas – vienas iš knygos autorių greta Romualdo Bakučio,  dr. Vytauto Kuokščio, dr. Vitalio Nakrošio, Donato Dranseikos, Kristinos Malūkaitės.

TSPMI išleistos knygos viršelį A. Brazauskas sugretino su Nacionalinėje bibliotekoje neseniai eksponuotu Thomo Hobbeso „Leviatano“ pirmojo leidimo (1651 m.) tituliniu lapu, kur pavaizduotas iš valdinių kūnų sudėtas Leviatanas – į viršų besistiebiantis valstybės kūnas, įgavęs monarcho pavidalą. Lietuvos politologų knygos viršelyje dominuoja horizontalūs ryšiai – pavaizduota, kaip ugniagesiai gelbėja ledo lyties nuplukdytus žvejus. Leviatano kūne tai tik viena iš galimų sąveikų, nors aiškiausiai suprantama. Knygos pratarmėje rašoma: „Ieškodami Lietuvos valstybę ir pasitikėjimą ja vaizduojančio viršelio, pasirėmėme įžvalga, kad pačios modernios valstybės sukūrimas ir jos palaikymas yra turbūt rimčiausias politikos iššūkis, į kurį tinkamai atsakyti sugeba tik kelios dešimtys pasaulio tautų… Lietuvoje valstybę kaip idėją gana sėkmingai įgyvendina ugniagesiai gelbėtojai.“

Pasak dr. L. Gudžinsko, aptariamos monografijos objektas – pasitikėjimas tomis institucijomis, kurių priedermė yra užtikrinti saugumą, tvarką ir viešųjų politikų įgyvendinimą. Tai nešališkos institucijos, jos skiriasi nuo pliuralistinių: politinių partijų, parlamento, vykdomosios valdžios, kurios veikia ne nešališko veikimo, o politinio atstovavimo pagrindu. 

Aptardamas pasitikėjimo konkrečiomis institucijomis atvejus, dr. L. Gudžinskas atkreipia dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje pasitikėjimas teismais didėja – šiuo metu šalyje teismais pasitiki daugiau žmonių, nei nepasitiki. Vidurio ir Rytų Europos šalių kontekste išskirtinis Estijos piliečių pasitikėjimas teismais, pasak politologo, susijęs su toje šalyje įvykdyta ryžtinga teismų reforma.

Reformų Lietuvoje cikliškumą, vis naujus bandymus reformuoti nuolatos reformuojamas sritis irgi savaip simbolizuoja minėta viršelio nuotrauka – žvejų gelbėjimo darbai, kaip ir perspėjimai dėl žūklės pavojų, vyksta kasmet.

Nuolatinių sveikatos apsaugos reformų nesėkmės, dr. L. Gudžinsko vertinimu, kyla dėl politikų dėmesio stokos. Jis mano, kad išlaikyti dėmesį kokiam nors kompleksiškam, sudėtingam klausimui yra sunku – politikai vengia tokių klausimų. Monografijoje politologas nagrinėjo būtent pasitikėjimą sveikatos apsauga. Dr. L. Gudžinsko nuomone, Lietuvos valstybė nepasiekia daugelio užsibrėžtų tikslų dėl politikų sluoksnio integralumo stokos.

Ar šaliai reikia naujos konstitucijos? Politologas teigia šiuo klausimu esąs konservatyvus: Lietuvos pusiau prezidentinis režimas politiniu atžvilgiu atrodo teigiamai, jeigu lyginame kad ir su Estija, kur dėl prezidento rinkimų parlamente ypatumų po keleto nesėkmingų bandymų išrinkta mažai žinoma Kersti Kaljulaid. Estijoje netgi būta diskusijų, ar nereikėtų rinkti prezidento pagal Lietuvos pavyzdį.

Susijusios temos:

Balandžio 3–17 d.: vienos knygos Thomo Hobbeso „Leviatanas“ paroda

Tolesnė valstybės raida: ar pagelbėtų nauja Konstitucija?