2019 m. gegužės 27 d.

Nacionalinėje bibliotekoje išrinktasis Prezidentas apžiūrėjo restauruotų kultūros vertybių parodą

Pirmadienio rytą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko spaudos konferencijos Lietuvos Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų rezultatams aptarti.

Pirmasis į žurnalistų klausimus atsakęs išrinktasis Prezidentas Gitanas Nausėda savo įžanginį žodį pradėjo nuo padėkos Lietuvos žmonėms, minėjo, kad jo prioritetas – stabilumas ir darbų tęstinumas. G. Nausėda patikino, kad ir kultūros reikalai prezidentūroje užims svarbią vietą.

„Noriu daugiau atverti Prezidentūrą, padaryti ją forumu kultūrininkams, švietimiečiams, kitų visuomenės grupių atstovams, pirmiausia pagerbiant juos, pagerbiant jų darbą ir jų veiklos svorį“, – sakė G. Nausėda.

Po spaudos konferencijos išrinktasis Prezidentas neskubėjo palikti Nacionalinės bibliotekos. Generalinis direktorius prof. dr. R. Gudauskas pakvietė G. Nausėdą apžiūrėti šiuo metu Parodų salėje eksponuojamą unikalią restauruotų leidinių parodą, skirtą Nacionalinės bibliotekos 100-mečiui ir Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus veiklos 40-mečiui.

Ekspozicijoje pristatomos restauruotos sunykusios kultūros vertybės – įvairiose šalyse leistos knygos, rankraščiai, pergamentai, kurios dėl restauratorių sumanumo grįžo pas skaitytojus. Ši paroda sudomino G. Nausėdą, patyrusį knygų kolekcininką, savo asmeninėje bibliotekoje sukaupusį per 4000 egzempliorių išskirtinių leidinių. Artimos ir svarbios išrinktajam Prezidentui yra ir istorinės, kultūrinės atminties išsaugojimo ir skatinimo temos.

Prieš kurį laiką G. Nausėda su Nacionalinės bibliotekos svetainės skaitytojais pasidalijo savo mintimis apie genealogijos, domėjimosi savo giminės istorija svarbą.

G. Nausėda mano, kad giminės patriotizmas papildo Tėvynės patriotizmą ir jie negali vienas be kito egzistuoti. Be to, žinios apie protėvius skatina svajoti. „Pirmiausia, buvo svarbu atrasti savo etnografinę tapatybę. Neslėpsiu, genealogijos žinios taip pat suteikia peno fantazijoms, imi svajoti, kaip viskas galėjo atrodyti prieš 100 ar 200 metų, kokioje aplinkoje augo mano proseneliai ir kokia buvo jų gyvenimo filosofija ar panašiai. Nemanau, kad šiame technologinių revoliucijų amžiuje šie dalykai nustojo prasmės ir vertės“, – savo požiūrį pateikė G. Nausėda. Finansininko giminės šaknys lietuviškos, tiksliau būtų teigti, žemaitiškos. G. Nausėdos žinios apie jo giminę kol kas siekia XIX amžiaus pradžią. „Vienas giminaitis, pasiryžęs atskleisti giminės istoriją, atliko didžiulį darbą, kurio vaisiais gali naudotis visa plati Nausėdų šeima. Tai ypač svarbu norint suprasti savo kilmės šaknis, stipriau jausti ryšį su gimtąja žeme. Labai įdomu sužinoti ir iš kokio etnografinio Lietuvos regiono kilo mano protėviai. Drįstu teigti, kad giminės patriotizmas papildo Tėvynės patriotizmą“, – pabrėžė ekonomistas. Pasak G. Nausėdos, jo protėviai daugiausia buvo valstiečiai iš Žemaitijos paribio – Tauragės krašto. Jo senelis iš mamos pusės ilgą laiką dirbo anglių kasyklose JAV, o susitaupęs pinigų grįžo į Lietuvą ir pasistatė malūną Darbėnų seniūnijoje, Lazdininkų kaime. Beje, malūnas išlikęs iki šiol – vienas iš nedaugelio Vakarų Lietuvoje. „Man ne tiek svarbu buvo rasti bajoriškos kilmės įrodymų, norėjosi geriau suvokti, kuo užsiėmė mano protėviai, kokiame geografiniame areale jie judėjo, gyveno, dirbo,“ – prieš kurį laiką teigė G. Nausėda.

Susiję straipsniai:

Daugiau nuotraukų ›