Renginiai ir parodos

Lietuvos nacionalinę biblioteką pasiekė bendra estų ir ispanų iliustratorių paroda „Atspindžiai“, kuri yra kultūros festivalio „Iberofest“ programos dalis. Šis festivalis supažindina Estijos visuomenę su spalvinga iberoamerikiečių kultūra. Tai mažai žinomas terminas, kuris apima ispaniškai ir portugališkai kalbančias šalis Europoje ir Amerikoje.

„Iš Leipcigo, su meile“ – tai menininkų, gyvenančių ir kuriančių Leipcige, Vokietijoje, paroda.

O skambink per amžius vaikams Lietuvos

Kad laisvės nevertas kas negina jos

Nuo spalio 10 dienos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Pažinimo erdvėje-Laimės Lukošiūnienės salėje (V a.) lankytojams atveriama istorinė paroda – „Bibliotheca rediviva: Grafų Huten-Čapskių knygų rinkinys Beržėnų dvare“ iš Lietuvos nacionalinės bibliotekos rinkinių.

„Vasario 14-ąją mes galime padaryti posūkį ir aš Jūsų prašau pagelbėti man tą posūkį padaryti“

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius pristato parodą, skirtą senajai XIX a. pabaigos–XX a. pradžios fotografijai. Pagrindinis dėmesys – archyviniam portretui.

– Ar panašu, kad man šakutės reikia? Mano sąžinės netemdo joks šešėlis, mano rankos švarios kaip šaltinio vanduo.

Ragana godžiai ranka valgo kiaušinienę. Tuo metu Vladas atneša Saulei laiškų ir vieną siuntos dėžę. Saulė laiškais nesusidomi, bet dėžę pasilieka, skaito atvirutę.

– „Nepamiršk mums paskambinti. Šilti linkėjimai, Taurės žvaigždynas.“

Saulė atidaro dėžę, o ten – liežuvis.

– Gudru!

– Kvaila.

– Kam trūksta žodžių?

– Mums trūksta kūno!

Rugpjūčio 12 d. 17 val. kviečiame į fotografo Aleksandro Šiekštelės parodos „Scosso vive“ (liet. „Sudrebinti gyvenimai“) atidarymą.

2024-uosius Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga paskelbė Estų literatūros metais. Šia puikia proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatomi šiuolaikinių estų autorių kūriniai bei jų iliustracijos.

Sovietų Sąjungai 1940 m. okupavus Lietuvą, Stasiui Lozoraičiui jaunesniajam buvo vos šešiolika metų. Augęs Lietuvai nusipelniusioje Lozoraičių šeimoje, kurios nariai iš kartos į kartą kūrė laisvą valstybę, šią misiją iš tėvų ir senelių perėmė ir S. Lozoraitis. Dirbdamas Lietuvos pasiuntinybėse prie Šventojo Sosto ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, diplomatas svariai prisidėjo, jog 1990 m. kovo 11 d. būtų atkurta Lietuvos nepriklausomybė.