Lietuvos atsparumas krizėms: istorija, grėsmės ir ateities scenarijai

Gegužės 27 d. 17 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyrius pristatys projekto „Demografinis, ekonominis, energetinis, maistinis ir epidemiologinis moderniosios Lietuvos visuomenės ir tautos atsparumas (1883–2023)“ (2023–2026 m. finansavo Lietuvos mokslo taryba, sutarties Nr. S-VIS-23-15) pagrindinius mokslinius rezultatus ir jų pagrindu parengtas politikos rekomendacijas. Renginys vyks Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.). 

Projekto vadovas VU Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto prof. habil. dr. Zenonas Norkus.  

Renginyje dalyvaus: 

• dr. Saulius Grybkauskas (Lietuvos istorijos institutas)
• doc. dr. Kęstutis Kilinskas (VU Istorijos fakultetas)
• dr. Adomas Klimantas (VU Filosofijos fakultetas ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas)
• Prof. habil. dr. Zenonas Norkus (VU Filosofijos fakultetas, projekto vadovas) 

Renginys bus transliuojamas tiesiogiai Nacionalinės bibliotekos „Youtube“ kanale.

2023 m. Lietuvos mokslo taryba inicijavo konkursinę prioritetinių mokslinių tyrimų programą „Visuomenės atsparumo stiprinimas ir krizių valdymas šiuolaikinių geopolitinių įvykių kontekste“. Pristatomo projekto vykdytojai vadovavosi prielaida, kad neatsakinga atmesti scenarijų, kuriame šiuolaikiniai geopolitiniai įvykiai eskaluojasi į Rusijos ir NATO karą, kuris paliestų ir Lietuvos teritoriją. Tyrimuose juos domino ilgalaikės ekonominio, energetinio, maistinio ir epidemiologinio atsparumo kaitos tendencijos.  

Ar Lietuvos civiliai gyventojai yra labiau, ar mažiau atsparūs karo šokui, palyginus su 1914 m. ir 1940–1941 m.? Kokie galimi ekonominiai ir demografiniai nuostoliai, palyginus su patirtais pastarųjų didžiųjų karų bei ekonominės santvarkos radikalių pokyčių metais? Kaip turtinga Lietuvos tautos išgyvenimo ekstremaliomis karo bei okupacijos sąlygomis patirtis gali praversti šiuolaikinėmis sąlygomis?  

Skirtingai nuo dviejų pastarųjų didžiųjų karų Lietuvos teritorijoje laikų, neturime teisės atmesti galimybės, kad bus naudojamas branduolinis ginklas. Ji buvo savaime suprantama „Šaltojo karo“ laikų sovietinėms žinyboms, atsakingoms už „civilinę gynybą“. Kaip jų slaptuose dokumentuose įsivaizduojamos branduolinio ginklo panaudojimo Lietuvos teritorijoje pasekmės? Kokios politikos priemonės galėtų padėti padidinti šiuolaikinės Lietuvos civilių gyventojų gebėjimus išgyventi ekstremaliomis karo sąlygomis, sumažinti demografinius nuostolius bei juos kompensuoti? 

Trumpai apie renginį

Data

gegužės 27 d.

Laikas

17 val.

Vieta

Valstybingumo erdvė, II a.

Trukmė

1,5 val.

Dalyvavimas

įėjimas laisvas

Daugiau informacijos

socialiniame tinkle „Facebook“

Organizatoriai

Nacionalinės bibliotekos Strateginio prognozavimo skyrius

Svarbu

renginys gali būti fotografuojamas ir (arba) filmuojamas