Nauja rubrika išskirtinių knygų mėgėjams – „Retos istorijos“

Keičiantis skaitytojams – keičiasi ir knygos. Šiuo metu galime mėgautis paprastomis, lengvai pasiekiamomis, įperkamomis ar net elektroninėmis knygomis. Laikui bėgant darosi vis sunkiau prisiminti ar įsivaizduoti, kaip knyga atrodė anksčiau ir kokią vertę ji turėjo. Ar galite patikėti, kad suaugusiųjų literatūros knygos buvo kupinos iliustracijų ir dėl to knygų puslapiai virsdavo paveikslais? Būtent vizualizacijų buvo gausu išskirtinėse, senosiose knygose, kuriose detaliai, per iliustracijas buvo pateikiama informacija skaitytojams. Tokios knygos ne kiekvienam būdavo prieinamos, kiekvienas jų puslapis būdavo vertingas.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius siekia saugoti, tyrinėti, teikti vartotojams ir viešinti dokumentus, kurie radę prieglobstį Nacionalinėje bibliotekoje. Šiame skyriuje yra saugoma apie 70 tūkst. XV–XXI a. spaudinių ir daugiau kaip 70 tūkst. archyvinių dokumentų saugojimo vienetų. Šios retos knygos pasakoja išskirtines, gyvąsias istorijas, su kuriomis galėsite susipažinti.

Ieškančius retų istorijų kviečiame kartu jas atrasti ir tyrinėti pasislėpusias senosiose Nacionalinės bibliotekos saugomose knygose.

Pirmoji reta istorija: Johannes Buno emblematika

Rugsėjis – mokslo metų pradžios mėnuo. Daugelis ima krimsti karčias mokslo šaknis, tikėdamiesi saldžių vaisių. Būtent todėl šį mėnesį norime pristatyti vokiečių teologą, pedagogą Johannesą Buno, kuris sukūrė „emblematikos technikos“ mokymosi metodą, paremtą ne sausu informacijos iškalimu, o mokymusi pagal išdėstymą ir tam tikrą tvarką. Nacionalinėje bibliotekoje Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomos 3 Johanneso Buno knygos, kurios išsiskiria vaizdingai perteikiamomis istorijomis: pasaulio istorija, romėnų teisė ir religijų istorija.

J. Buno (1617–1697) – vokiečių teologas ir pedagogas, kitiems gali pasirodyti kaip smulkių vaizdinių detalių ir paslaptingos simbolikos fanatikas. Jo knygose perteikiamos išskirtinai vaizdingos ir ypač detalios iliustracijos. J. Buno darbuose galima žavėtis mnemotechniniu (įsiminimo) rašto perteikimo būdu. Kiekviena istorija grindžiama vaizduose užfiksuotais išoriniais jausmais, kuriais perduodami vidiniai pojūčiai – tokia, emocionalesnė informacija perteikiama asmeniškiau ir ilgiau išlieka atmintyje.

Viena iš bibliotekoje saugomų knygų – pasaulio istorijos knyga savyje slepia 21 paveikslėlį. Iliustracijose detaliai perteikti pasaulio gyvavimo tūkstantmečiai ir šimtmečiai. Sukurtuose vaizduose galime atrasti Adomo genealoginį medį, Euraziją, Rodo salų ir Kipro žemėlapius, kuriuose vaizduojama, kaip jie buvo užkariauti Osmanų imperijos. Kita Nacionalinėje bibliotekoje saugoma J. Buno knyga – civilinė romėnų teisė. Šioje knygoje nusikalstamos veikos perteikiamos pasitelkiant detalias iliustracijas.

Kviečiame susipažinti su keliais J. Buno knygų puslapiais ir pamėginti suprasti iliustracijomis perteikiamą istoriją.

Animacijai buvo panaudota ši knyga:
Johannes Buno, Historische bilder, Darinnen idea historiae universalis, Lünenburg, 1672.