Šį kartą „Retose istorijose“ kalbėsime apie leidyklą, XVI a. suformavusią naujus leidybos principus ir esmingai prisidėjusią prie humanizmo idėjų sklaidos Lietuvoje ir kitose Europos šalyse. Ši leidykla atpažįstama pagal leidyklos ženklą – delfiną, apsivijusį inkarą. Tokiu ženklu Aldas Manucijus, Aldų spaustuvės įkūrėjas, nuo 1501 m. pradėjo žymėti savo spaudinius, norėdamas atskirti juos nuo padirbinių.

Vilnių ir jo istoriją nuo senų laikų pasakojo įvairios legendos: XVI a. paplito geležinio vilko legenda, XVIII a. – Vilniaus bazilisko. Daugiatautis, daugiakalbis ir daugiakultūris Vilnius buvo ne tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) epicentras, bet ir pasaulio miestas, įtvirtinęs savo pozicijas garsiausių Europos kartografų darbuose, kuriuos mūsų žemyno didikai geidė turėti savo asmeninėse bibliotekose. Tačiau anuometinių kartografų darbas nebuvo lengvas – graviūros buvo daromos pagal aprašymus, spaudos klišės legaliais ir nelegaliais būdais patekdavo į kitų spaustuvininkų rankas. Darbai būdavo kopijuojami, o autorystė nenurodoma. Komplikuota buvo ir Vilniaus plano raida.

Le cose maravigliose della città di Roma buvo itin populiarus piligrimų kelionių vadovas po Romos miestą, iliustruotas net 60 medžio raižinių. Pirmą kartą jis buvo išleistas Romoje 1589 m. Per kitus porą šimtų metų šis kelionių vadovas buvo perleidžiamas, koreguojamas, atnaujinamas ir papildomas. Pavyzdžiui, buvo pridėta garsaus italų architekto Andrea Palladijaus teksto dalis, skirta senosios Romos paminklams. Ji pirmą kartą pasirodė 1554 m. Kelionių vadovas buvo verčiamas į įvairias kalbas, 1589 m. pasirodė pirmasis vertimas į ispanų kalbą. Knyga yra pradedama 7 didžiųjų bazilikų, suteikiančių visuotinius atlaidus, aprašymu ir iliustracijomis, vėliau aprašomos likusios Romos bažnyčios ir jų apylinkės. Itin įdomi dalis yra trijų dienų maršrutas Romos mieste. Štai kokius Romos miesto paminklus yra siūloma aplankyti vos per trijų dienų kelionę.

Gegužės 25 d. UNESCO yra paskelbusi Afrikos išsilaisvinimo diena, ji švenčiama daugybėje šalių. Nacionalinė biblioteka jungiasi prie šios dienos minėjimo knygų mėgėjų rubrikoje „Retos istorijos“ suteikdama progą susipažinti su viena iš Afrikos valstybių – Etiopija.

Saulėta Velykų šventė asocijuojasi su gamtos pabudimu ir prisikėlimu. Šiais metais Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas bibliotekos bičiulius sveikino su šviesos pergalę aukštinančia švente supažindindamas su Georgesʼo-Louisʼo Leclerco Buffono (1707–1788) pavasario šaukliais – paukščiais. Šį kartą išskirtinių knygų mėgėjų rubrikoje „Retos istorijos“ pristatysime Nacionalinės bibliotekos Velykų sveikinimo atvirukų istoriją.

Šį kartą išskirtinių knygų mėgėjų rubrikoje „Retos istorijos“ kviesime pasižvalgyti po populiariuosius XIX a. įvairių temų žurnalus, kuriuose aptariamos gyvenimo būdo, madų ir panašios temos. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje yra saugoma net keletas tokio tipo žurnalų. Savo kilme ir pobūdžiu panašiausi yra žurnalai skirti ponioms bei panelėms („Le conseiller des Dames et demoiselles: journal d‘économie domestique et de travaux à l‘aiguille“) ir vaikams („Le conseiller des enfants:).

Pirmieji ryškios saulės spinduliai ir pavasariniai vėjai turėtų šiek tiek išgąsdinti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos erdves okupavusius fantastinius gyvūnus. Ilgus šimtmečius nepaliestose retų knygų puslapiuose tūnojusios būtybės pirmą kartą pavasarį pasitinka kartu su bibliotekos lankytojais. Šį mėnesį išskirtinių knygų mėgėjų rubrikoje „Retos istorijos“ pristatysime fantastinius gyvūnus, kurie iš jūrų ir miškų persikėlė į simbolines emblemas.

Pasauliui pažinti skirtuose darbuose, kosmografijose, kelionių aprašymuose, žemėlapiuose ilgą laiką knibždėte knibždėjo galybė mitinių būtybių ar net pabaisų ir istorijų, liudijančių jų egzistavimą, dauginimąsi ir geografinę lokaciją. Iki pat XVI a. nebuvo abejojama fantastinių gyvūnų realumu. Tik XVI a. viduryje – XVII a. buvo pradėta kritiškiau vertinti didžiųjų kelionių dalyvių pasakojimus ir fantastiniai gyvūnai iš jūrų ir miškų persikėlė į simbolines emblemas, heraldiką, knygų puošybos elementus. Šį mėnesį išskirtinių knygų mėgėjų rubrikoje „Retos istorijos“ kviečiame susipažinti su vokiečių kilmės jėzuitu mokslininku Anastazijumi Kircheriu, kuris pagarbiai vadinamas paskutiniu žmogumi, kuris žinojo viską.

Kalėdinis laikotarpis ir metų pabaigos šventės priverčia prisiminti tradicijas, papročius ir išgyventas akimirkas. Prisiminimais sukuriamas laiko tiltas tarp dabarties ir praeities. Vienas iš atspariausių laikui tiltų, saugančių istorijas, – knyga. Šį mėnesį rubrikoje „Retos istorijos“ pristatoma Olauso Magnuso „Šiaurės šalių genčių istorija“ (Historia de gentibus septentrionalibus), kuri saugoma Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje. Ji perteikia ne tik skandinavų, bet ir lietuvių papročius, kultūrą ir buitį.

Šį mėnesį išskirtinių knygų mėgėjų rubrikoje „Retos istorijos“ norime pristatyti iliustracijomis perteiktą romėnų poeto Publijaus Ovidijaus Nazono (43 m. pr. Kr. – 18 m. e. m.) epinės poemos „Metamorfozės“ Narcizo mitą.

Keičiantis skaitytojams – keičiasi ir knygos. Šiuo metu galime mėgautis paprastomis, lengvai pasiekiamomis, įperkamomis ar net elektroninėmis knygomis. Laikui bėgant darosi vis sunkiau prisiminti ar įsivaizduoti, kaip knyga atrodė anksčiau ir kokią vertę ji turėjo. Ar galite patikėti, kad suaugusiųjų literatūros knygos buvo kupinos iliustracijų ir dėl to knygų puslapiai virsdavo paveikslais? Būtent vizualizacijų buvo gausu išskirtinėse, senosiose knygose, kuriose detaliai, per iliustracijas buvo pateikiama informacija skaitytojams. Tokios knygos ne kiekvienam būdavo prieinamos, kiekvienas jų puslapis būdavo vertingas.