„Retos istorijos“ – fantastiniai gyvūnai emblemose

Pirmieji ryškios saulės spinduliai ir pavasariniai vėjai turėtų šiek tiek išgąsdinti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos erdves okupavusius fantastinius gyvūnus. Ilgus šimtmečius nepaliestose retų knygų puslapiuose tūnojusios būtybės pirmą kartą pavasarį pasitinka kartu su bibliotekos lankytojais. Šį mėnesį išskirtinių knygų mėgėjų rubrikoje „Retos istorijos“ pristatysime fantastinius gyvūnus, kurie iš jūrų ir miškų persikėlė į simbolines emblemas.

1550–1650 m. – embleminės gamtos istorijos laikotarpis. Vokiečių botaniko, gydytojo ir humanisto Joachimo Kamerarijaus (1534–1598) keturių knygų rinkinys „Symbola et emblemata“ pratęsė ir papildė dar viduramžiais labai populiarų bestiarijaus žanrą – aprašomojo pobūdžio knygą apie gyvūnus, neretai gausiai iliustruotą. Tuometiniams gamtos istorikams J. Kamerarijus pateikė labai patrauklų modelį, kad kiekvienas gyvūnas, paukštis ar žuvis turi paslėptą reikšmę. Emblemos buvo svarbus elementas, siekiant parodyti gyvūnų bei augalų ženklų ir simbolių sudėtingą tinklą. Visose J. Kamerarijaus knygose esama sąsajų su Kondrado Gesenerio gamtos istorijos leidiniu „Historia animalium“. Manoma, kad šiuo kūriniu, kaip ir kitų ankstesnių autorių darbais, buvo remiamasi, kuriant „Symbola at emblemata“.

Pirmoji knyga skirta augalams, antroji keturkojams, trečioji paukščiams ir vabzdžiams, o ketvirtoji vandens gyvūnams, ropliams, varlėms ir sraigėms. Kiekvieną emblemą sudaro devizas, vaizdas su simboline reikšme, epigrama ir trumpas gyvūno aprašymas, kuriame apibūdinama konkretaus gyvūno prigimtis, nurodomi autoriai, rašę apie gyvūną, ir pateikiama glausta jo istorija. Pavyzdžiui, prie vienos iš keleto drakono iliustracijų (iš ktvirtosios knygos) autorius šalia iliustracijos, kurioje vaizduojamas drakonas, saugantis auksinius obuolius, užrašė, kad geriau dangiškus turtus krauti, nei tarnauti žemiškam auksui.

Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius siekia saugoti, tyrinėti, teikti vartotojams ir viešinti dokumentus, kurie radę prieglobstį Nacionalinėje bibliotekoje. Šiame skyriuje yra saugoma apie 70 tūkst. XV–XXI a. spaudinių ir daugiau kaip 70 tūkst. archyvinių dokumentų saugojimo vienetų. Šios retos knygos pasakoja išskirtines, gyvąsias istorijas, kurias kviečiame atrasti, susipažinti ir tyrinėti. Iki kovo 17 d. kviečiame apsilankyti Retų knygų ir rankraščių skyriaus parengtoje parodoje „De horribilibus monstris: fantastiniai gyvūnai bibliotekoje“ ir susipažinti su fantastiniais gyvūnais, gyvuojančiais senuosiuose bibliotekos spaudinuose.

Joachim Camaerarius, Symbolorum et emblematum ex aquatilibus et reptilibus, Nuremberg, 1604.

Daugiau „Retų istorijų“ rasite čia ›