Vytauto g. 72, Palanga
Darbo laikas (birželio mėn. iki rugsėjo 10 d.)
Pirmadieniais – nedirba
Antradieniais–šeštadieniais 9.00–21.00 val.
Sekmadieniais 10.00–20.00 val.
Adresas: Vytauto g. 72, Palanga
Tel. (0 460) 51 368 (sezono metu Palangoje)
Palangos vasaros skaityklos Kultūrinės veiklos vadybininkė Ramunė Žalimaitė
Tel. +370 656 57 537,
Naujausią informaciją apie Palangos vasaros skaityklą ir planuojamus renginius rasite Nacionalinės bibliotekos „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose ir interneto svetainėje.
Vartotojų aptarnavimo Palangos vasaros skaitykloje taisyklės (atsisiųsti PDF ›)
Nacionalinė biblioteka jau 60 metų, nuo pat skaityklos veiklos pradžios, saugo pirminę skaityklos, kaip vasaros paviljono, paskirtį, autentišką eksterjerą ir interjerą, o kartu – ir pastato paveldosauginę vertę. Šiandien pastatui reikalingi skubūs remonto darbai, kad jubiliejiniu sezonu durys būtų atvertos tūkstančiams lankytojų.
Prie Palangos vasaros skaityklos išsaugojimo kviečiame prisidėti įvairiais būdais: skiriant pro bono pagalbą (konsultacijas ar rangos darbus), teikiant finansinę paramą arba materialinę paramą – medžiagas, reikalingas pastato renovacijai.
Paramos iki 1 499 eurų gavėjas yra Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (biudžetinės įstaigos kodas 290757560), o paramos sąskaita – LT85 7044 0600 0128 4109.
Pageidaujant skirti didesnę sumą, sudaroma sutartis, todėl kviečiame susisiekti su Palangos vasaros skaityklos veiklų kuratore Ramune Žalimaitė (el. p.
Kad apsilankymas Palangos vasaros skaitykloje būtų dar patogesnis, kviečiame naudotis sensoriniu-informaciniu žemėlapiu.
Palanga – nuo seno vienas lankomiausių kurortinių miestų Lietuvoje. Kad poilsiautojai turėtų pakankamai kultūrinės veiklos, 1965 m. Respublikinės bibliotekos direktoriui Vaclovui Jurgaičiui kilo mintis Palangoje pastatyti didelę vasaros skaityklą. Taigi dar tais pačiais metais Palangos miesto vyriausiasis architektas Albinas Čepys ėmėsi projekto.
1966 m. birželį pagaliau atidaryta A. Čepio projektuota Palangos vasaros skaitykla, veikianti iki šių dienų. Didelis ir grakštus stiklo ir medžio konstrukcijos pastatas su ąžuolu viduje, šakomis prasiskverbusiu pro stogą, puikiai įsiliejo į to meto kraštovaizdį. Viduje lankytojai galėjo rasti apie 6 000 knygų, beveik 200 pavadinimų laikraščių ir žurnalų įvairiomis kalbomis. Skaitykla iškart susidomėta, ją gyrė ne tik lietuviai poilsiautojai, bet ir svečiai iš įvairių šalių – sakoma, kad būta dienų, kai dėl lankytojų gausos ne visi norintieji galėjo patekti. Skaitykla laikyta intelektualų, menininkų, visuomenininkų traukos centru.
Praėjus beveik trims dešimtmečiams, 1991 m. sezono skaityklą teko uždaryti dėl prastos pastato būklės. Daug tuomečių išskirtinių pastatų – Palangos „Šachmatinė“, kavinė „Klumpė“, restoranas „Vasara“ – jau buvo apleisti ar sugriuvę. Bijota, kad toks pats likimas neištiktų ir Vasaros skaityklos, todėl imtasi remonto darbų. Atsinaujinusi skaitykla duris vėl atvėrė 1994 m.
2014 m. Palangos vasaros skaitykla įtraukta į Lietuvos kultūros paveldo registrą. Tais pačiais metais, paženklinant šį įvykį, skaityklos architektui A. Čepiui įamžinti pakabinta medinė atminimo lentelė. O 2025 m. atgarsiai apie skaityklą pasklido ir toliau už Lietuvos ribų – Lietuvos architektų sąjunga ją pristatė Venecijos architektūros bienalėje Lietuvos nacionaliniame paviljone „Archi / Tree / Tecture“ projekte „Medžių architektūra: iš vietos šaknų virsta“.
Vasaros skaitykla Palangoje 1966 m. pastatyta iš lengvų medžio ir stiklo konstrukcijų. Mediena Kretingos girininkijoje pasirūpino pats architektas, o statybos darbus atliko talentingas medžio meistras Juozas Auželis.
Paprasto stačiakampio pastato fasadas sukomponuotas kaip geometrinė abstrakcija, o jį vainikuoja subtilus banguotas stogas, teikiantis pastatui tėkmės, dinamikos ir sąsajų su Baltijos jūra. Nedidelio mastelio 100 vietų skaitykla harmoningai įsiliejo į medinių kurorto vilų aplinką ir sklype augančių senų ąžuolų apsuptį.
Vienas originaliausių sprendimų buvo vieną jų – šimtametį ąžuolą – integruoti į patį skaityklos pastatą. Taip skaitykla tapo organiškojo modernizmo šedevru, atliepiančiu architekto idėją, kad architektūra turi taikytis prie gamtos, o ne gamta prie architektūros. 1979 m. teritorijoje pastatyta Albinos Vandos Vertulienės skulptūra „Mergaitė“.
Autorė: Marija Drėmaitė