2026 m. spalio 20 d.

Kviečiame teikti tezes tarptautinei konferencijai „Skaitymas palieka pėdsakus: knygos ir skaitytojai ankstyvųjų naujųjų laikų pasaulyje“

Skaitymo procesas dažniausiai nepalieka tiesioginių liudijimų. Todėl tyrėjams tenka remtis įvairiais jo pėdsakais: paraštinėmis pastabomis, pabraukymais, išrašais, laiškais, katalogais, apskaitos dokumentais, teisinių bylų medžiaga, citatomis ir kitais materialiais naudojimo ženklais. Tokie fragmentiški šaltiniai kelia klausimą, kaip rekonstruoti konkrečių tekstų skaitymo patirtis, kokiais būdais ir kokiose vietose buvo skaitoma, kokią reikšmę skaitymo praktikoms turėjo socialinė aplinka. Knygose palikti skaitymo pėdsakai taip pat skatina klausti, ką galime sužinoti apie skaitytojus, nepalikusius savo vardų ar asmeninių liudijimų.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia tyrėjus gilintis į šiuos klausimus tarptautinėje konferencijoje „Skaitymas palieka pėdsakus: knygos ir skaitytojai ankstyvųjų naujųjų laikų pasaulyje“. Konferencija kviečia teikti pranešimus, skirtus ankstyvųjų Naujųjų laikų knygos kultūrai ir skaitymo praktikoms. 

Kviečiame nagrinėti ne tik tai, kas buvo skaitoma, bet ir skaitymo sąlygas, formas bei poveikį: kaip tekstai buvo pasiekiami, interpretuojami, naudojami, perduodami ir pritaikomi įvairiuose socialiniuose bei kultūriniuose kontekstuose. Taip pat kviečiame diskutuoti apie metodus, leidžiančius rekonstruoti skaitymo praktikas iš išsibarsčiusių ir fragmentiškų pėdsakų, bei svarstyti, kokie duomenys gali būti laikomi pakankamais istorinio skaitymo akto įrodymais. 

2027 m. vyksianti konferencija sutaps su pirmosios spausdintos lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo „Katekizmo“, išleisto 1547 m. Karaliaučiuje, – 480-osiomis metinėmis. Daugiakalbėje Reformacijos laikų Baltijos regiono spaudos kultūroje sukurtas leidinys jungė katekizmą, skaitymo pradžiamokslį ir bendruomeniniam giedojimui skirtus tekstus. „Katekizmo“ pavyzdys atskleidžia, kad ankstyvoji spauda siekė ne tik pasiekti skaitytojus, bet ir ugdyti bei formuoti jų skaitymo įgūdžius. 

Konferencijos tikslas – suburti skirtingų sričių tyrėjus bendram pokalbiui apie knygų ir skaitymo istoriją. Dalyvauti kviečiami istorikai, knygotyrininkai, dailės istorikai, literatūrologai, kalbininkai, bibliotekininkai, archyvarai, restauratoriai, materialiosios kultūros ir kultūros paveldo specialistai. Taip pat laukiami mokslininkai, dirbantys skaitmeninės humanitarikos, informatikos, statistikos, tinklų analizės, kompiuterinės regos, duomenų vizualizavimo ir informacinių sistemų srityse.

Ypač skatiname teikti bendraautorius pranešimus, kuriuose jungiamos skirtingos disciplinos, įvairių tipų šaltiniai ir tarpusavyje papildantys tyrimo metodai. 

Kviečiame teikti pranešimų pasiūlymus šiomis temomis:

• Kaip tekstų turinys, forma ir materialiosios savybės formavo ar disciplinavo skaitytojus?
• Kokie tekstiniai, dokumentiniai ir materialūs pėdsakai leidžia rekonstruoti skaitymo praktikas, o kurių skaitytojų patirties vis dar neįmanoma ar sudėtinga atpažinti?
• Kaip skaitymo praktikas veikė kalba, konfesinė priklausomybė, lytis, amžius, socialinė padėtis, profesija, raštingumo lygis ir skaitymo aplinka?
• Kaip tekstai ir skaitymo praktikos skleidėsi tarp pavienių asmenų, institucijų, bendruomenių, kalbų ir teritorijų?
• Kaip skaitmeniniai metodai keičia skaitymo istorijos tyrimų mastą, plečia naudojamų šaltinių bazę ir transformuoja interpretacines galimybes?

Paraiškų teikimas 
Pranešimų tezes (iki 250 žodžių) kviečiame teikti iki 2027 m. vasario 15 d.
Paraišką pateikite užpildydami formą konferencijos svetainėje.
Konferencijos vieta: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Vilnius, Gedimino pr. 51
Konferencijos kalba: anglų
Pranešimų trukmė: 20 minučių
Registracijos mokestis: 40 Eur (mokamas patvirtinus pranešimo paraišką).
Kontaktai: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Konferencijos pranešimų pagrindu parengtus straipsnius teiksime publikuoti recenzuojamame straipsnių rinkinyje.

Svarbios datos:
Paraiškų teikimas: iki 2027 m. vasario 15 d.
Paraiškų vertinimas ir atranka: iki 2027 m. balandžio 5 d.
Konferencija: 2027 m. spalio 6–7 d.
Skaidrių pateikimas: 2027 m. spalio 4 d.
Straipsnių įteikimas spaudai: 2028 m. vasario 27 d.

Mokslinis komitetas:
Dr. Renāte Berga (Latvijos universitetas) 
Dr. Agnieszka Franczyk-Cegła (Osolinskių nacionalinis institutas, Europos mokslinių bibliotekų konsorciumo (CERL) Proveniencijų darbo grupė) 
Dr. Ann-Marie Hansen (Paryžiaus 1 Panthéon-Sorbonne universitetas) 
Dr. Milda Kvizikevičiūtė (nepriklausoma tyrėja) 
Dr. Gintarė Petuchovaitė (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka) 
Dr. Viktorija Vaitkevičiūtė (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)