Prasidėjo Lietuvos ir Ukrainos bibliotekų darbuotojų forumas

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija (AVBA) ir Ukrainos bibliotekų asociacija birželio 7–9 dienomis Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje rengia Lietuvos ir Ukrainos bibliotekų forumą „Bibliotekos vaidmuo stiprinant demokratinę visuomenę“. Šio renginio tikslas – sustiprinti Lietuvos ir Ukrainos bibliotekų bendradarbiavimo ryšius, aktualizuoti bibliotekų vaidmenį stiprinant demokratinę visuomenę.

Pirmąją forumo dieną Nacionalinėje bibliotekoje jo dalyvius sveikino kultūros viceministras Rimantas Mikaitis. Jis dėkojo bibliotekoms už įgyvendintas vertingas iniciatyvas prasidėjus karui Ukrainoje, už plačiai ir svetingai atvertas duris karo pabėgėliams, už gerą žodį ir palaikymą.

„Ne kartą teko asmeniškai įsitikinti, koks reikšmingas yra bibliotekų vaidmuo. Bibliotekos, būdamos atviros ir visiems prieinamos nemokamas paslaugas teikiančios kultūros įstaigos, dėl savo plataus tinklo gali pasiekti labiausiai nutolusius gyventojus ir daro didelę įtaką stiprinant demokratijos idėjas bei pilietines iniciatyvas“, – sakė viceministras.

AVBA pirmininkė Edita Urbonavičienė dėkojo Kultūros ministerijai už paskatinimą surengti šį forumą ir galimybę pasikviesti kolegų iš Ukrainos. „Lietuvos ir Ukrainos forume dalydamiesi iššūkiais ir patirtimis, ieškosime būdų, kaip dar labiau suvienyti bibliotekų bendruomenes demokratinei visuomenei kurti ir stiprinti, aiškinsimės, ką galėtume nuveikti bendram gėriui ir bendram labui“, – sakė asociacijos pirmininkė E. Urbonavičienė.

Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas savo pranešime „Biblioteka – integrali valstybės informacijos politikos, kultūros, švietimo, mokslo, ekonomikos pažangos dalis“ pristatė esminius bibliotekos veiklos modelius ir pagrindė koncepciją, kaip dėl savo prieinamumo biblioteka tampa puikia vieta kultūrinei savimonei ugdyti ir atvira, demokratine, kūrybine aplinka, palengvinančia savikūrą ir saviraišką kiekvienam visuomenės nariui. 

R. Gudauskas pažymėjo, kad Nacionalinė biblioteka Ukrainai dėmesio skiria nuo pat 2014 m., kai Rusija pradėjo karinę invaziją į šią šalį. „Mes skiriame daug dėmesio mūsų draugų Ukrainoje kultūros paveldui, literatūros pasiekimams viešinti, stengiamės atspindėti dramatišką šalies šiandieną ir taip prisidėti prie Ukrainos vardo, jos bylos garsinimo. Bendradarbiaujame su ukrainiečiais, plėtojame bendrus projektus – tai ir filmų peržiūros, ir parodos, ir knygų pristatymai, ir Ukrainos vaikų viešnagės bibliotekoje. Gerokai padidinome knygų ir leidinių ukrainiečių kalba fondus, esame įdarbinę ukrainiečių tautybės darbuotojų. Praėjusių metų lapkričio pradžioje Nacionalinės bibliotekos kūrybinėse dirbtuvėse buvo inicijuota apkasų žvakių gamyba. Nė nesitikėjome pasiekti tokių rezultatų, sulaukti tiek vilniečių, žmonių iš visos Lietuvos ir, žinoma, Nacionalinės bibliotekos darbuotojų palaikymo ir dėmesio šiai socialinei iniciatyvai“, – sakė generalinis direktorius.

Apie karo metu išryškėjusį Ukrainos bibliotekų vaidmenį stiprinant demokratinę visuomenę kalbėjo Ukrainos bibliotekų asociacijos vicepirmininkė Larysa Luhova. „Mūsų veiksmai pasireiškia praktiniais sprendimais ir prisitaikymu prie aplinkos. Bibliotekos imasi iniciatyvų kurti prieglaudas savo patalpose šeimoms per Rusijos bombardavimo reidus, riša kamufliažinius tinklus kariuomenei, kovoja su dezinformacija, pagalbai ir paramai telkia tarptautinę bendruomenę. Po 2022 m. vasario 24 d. prasidėjo nauja realybė. Šiandien tiksliai negalime pasakyti, kiek bibliotekų dirba Ukrainoje. Bet galime pasakyti, kad rusų fašistai 89 bibliotekas visiškai sunaikino, 602 – yra iš dalies sugriautos, jas būtina prikelti iš griuvėsių. Okupuotose teritorijose rusai naikina bibliotekų fondus ukrainiečių kalba, ypač knygas apie Ukrainos istoriją, kultūrą, švietimą. Jie bando sunaikinti mūsų atmintį, mūsų kalbą, bet jiems nepavyks. Iš įvairių aukštų tribūnų visame pasaulyje mes kalbame tiesą apie karą, renkame dokumentus, įrodančius Rusijos nusikaltimus kultūrai ir bibliotekoms“, – sakė L. Luhova.

Ukrainos bibliotekų asociacijos prezidiumo narė Ivana Ščerbina pažymėjo, kad iš okupantų išvaduotose teritorijose vyksta bibliotekų fondų dekolonizacija ir derusifikacija. „Mes kovojame už teisę būti laisva, demokratiška šalimi ir atsisakome kolonijinę politiką bei imperines ambicijas šlovinančios literatūros rusų kalba“, – sakė I. Ščerbina.

Ukrainos karo veteranas, rašytojas ir geras Nacionalinės bibliotekos bičiulis Oleksandras Tereščenko pasidalijo  įžvalgomis apie patirtis ginant Donecko oro uostą ir dabartinę savo visuomeninę veiklą.

Nacionalinės bibliotekos vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Daiva Janavičienė pranešimu „Biblioterapija: teorija ir praktika Lietuvos bibliotekose“ kvietė atkreipti dėmesį į gydantį žodį ir rūpintis psichikos sveikata bei geresne savijauta, o Perejaslavo Hryhorijaus Skovorodos universiteto bibliotekos direktorė Olha Škyra skaitė pranešimą „Meno terapija emociniam stabilumui atkurti: Perejaslavo Hryhorijaus Skovorodos universiteto bibliotekos patirtis“.

Forumo dienų programoje įvairiomis formomis – susitikimais, pristatymais, kūrybinėmis dirbtuvėmis, diskusijomis – plėtojama medijų ir informacinio raštingumo ugdymo tema, dalijamasi praktiniais bibliotekų veiklos pavyzdžiais ir patirtimis, iniciatyvomis stiprinant įtraukią visuomenę ir jos pilietiškumą.