2023 m. lapkričio 9 d.

Pristatyta nauja akademiko Eugenijaus Jovaišos knyga „Aisčiai. Radiniai“

Ką tik pasirodžiusi lietuvių archeologo, švietimo ir politikos veikėjo, Seimo nario, profesoriaus Eugenijaus Jovaišos knyga „Aisčiai. Radiniai“ buvo pristatyta Seime per lapkričio 8 d. vykusį parodos „Aisčių pasaulis ir jo atspindžiai“ atidarymą. Knygą išleido Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras (MELC). „Ši knyga užbaigia ilgametę „Aisčių“ trilogiją, kuri kartu yra ir svarbiausias mano archeologinės veiklos rezultatas“, – sako knygos autorius.

Lietuvių protėvių aisčių materialųjį ir dvasinį paveldą daug metų tyrinėjančio akademiko Eugenijaus Jovaišos trilogija „Aisčiai“ skaitytojui atskleidžia visapusišką aisčių visuomenės struktūros, raidos ypatybių, kultūros, gyvenimo nuo gimimo iki mirties istoriją. „Aisčių“ trilogiją („Aisčiai. Kilmė“, 2012; „Aisčiai. Raida“, 2014; taip pat ją lydinčias knygas „Lietuvių ir Lietuvos pradžia“, 2016; „The Aestians. The Western Balts“, 2020) užbaigiančią knygą „Aisčiai. Radiniai“ autorius skiria nežinomam Žmogui, kuris gyveno ir kurį jis pažadino. Knygos redaktorė – Irena Stankevičienė, dailininkai – Džiuginta Lukšytė ir Saulius Bajorinas.

Trilogija sugrąžina atmintį, kuri nebuvo užrašyta – mūsų protėviai aisčiai nebuvo įvaldę rašto, tačiau, pasak autoriaus, jie paliko nebylius kūrybines galias liudijančius paminklus, tikėdamiesi, kad juos pažadinę žmonės bus tam pasirengę.

Trečiosios trilogijos knygos išskirtinumas – ji turi jungtį su skaitmeninėje erdvėje esančia svetaine „Aisčiai“. Tad pratarmėje autorius supažindina skaitytoją su tikru raktu į virtualųjį pasaulį, kuriuo knygoje tapo greito atsakymo kodas, mums žinomas kaip QR kodas. Šis kodas ir greta esančios internetui įprastos nuorodos ir yra vadinamieji raktai, atveriantys visų E. Jovaišos tyrinėtų paminklų smulkiausias detales.   

„Mes dažnai kalbame apie jaunesniosios kartos humanitarinio požiūrio stygių, atsainumą praeičiai, savo krašto istorijai, tad aš visada klausiu – o ką tu padarei, kad taip nebūtų? Turime tokio darbo pavyzdį – ši knyga yra unikali, nepaprasta technologine prasme, ją atsivertus ir pasinaudojus naujosiomis technologijomis galima leistis gilyn, pamatyti interaktyvius vaizdus, susietus su akademiniu turiniu“, – knygos pristatymo renginyje kalbėjo Nacionalinės bibliotekos MELC vadovas dr. Arturas Mickevičius.

Naujame kūrinyje skelbiamas visų mokslininko ištirtų laidojimo paminklų katalogas, jį sudaro 236 aisčių kapai iš aštuonių tyrinėtų paminklų (Raudonėnai, Plinkaigalis, Lauksvydai, Krūvandai I, Krūvandai II, Krūvandai III, Ruponioniai, Šaukėnai, Dauglaukis, Vėluikiai). Kiekvienas iš paminklų nagrinėjamas keliais pjūviais: vieta (geografinė aplinka), tyrinėjimų istorija, statistika, apžvalga (analitinis straipsnis apie pasirinktą laidojimo paminklą). Kiekvienam laidojimo paminklui sugeneruotas minėtas QR kodas.

Knygos pabaigoje prof. E. Jovaiša primena „Aisčių“ trilogijos dalyse – „Kilmė“ ir „Raida“ – nagrinėjamus klausimus, leidžiančius kitaip pažvelgti į mūsų valstybės tiesioginių protėvių, aisčių, istoriją. Tačiau „Radiniai“, pasak autoriaus, yra kitokia knyga: „Tai archeologo ataskaita – visų ištirtų kapų katalogas, kuris bus neišsemiamas lobynas tiems, kurie naujų idėjų vedami iš naujo imsis tyrinėti mūsų etninę istoriją, aisčių kultūrą ir ryšius su juos supusiu pasauliu.“

Knygos sutiktuvių proga autorių sveikino Vilniaus universiteto Archeologijos katedros vedėjas prof. Albinas Kuncevičius, Vilniaus dailės akademijos prof. Adomas Butrimas, komunikacijos specialistas Linas Kontrimas, Vilniaus dailės akademijos prof. Giedrius Kazimierėnas, kiti svečiai. 

Dar viena paskutinio trilogijos kūrinio įdomybė – tarp aisčių proistorę atspindinčių knygos iliustracijų skaitytojai ras keliolika prof. E. Jovaišos sukurtų piešinių. Septyni jų skirti Gintaro kelio temai, kituose vaizduojamas aisčių santykis su aplinkiniu pasauliu, penkiuose įkūnyti aisčių pasiuntiniai į Raveną pas gotų karalių Teodoriką Didįjį, aisčių kelionės per Alpes.

 

Nuotraukos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos (autorė Džoja Barysaitė)