Nacionalinės bibliotekos strateginės aplinkos dalyviai palaiko bibliotekos strategijos tęstinumą 2024-2026 m.

Gruodžio 7 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas su komanda pristatė bibliotekos strategines veiklos kryptis ir prioritetus 2024–2026 metams. Strategijos pristatyme dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Vyriausybės atstovai, Nacionalinės bibliotekos Mokslo tarybos nariai ir darbuotojai, socialiniai partneriai ir kiti bibliotekos strateginės aplinkos dalyviai.

Vieni svarbiausių naujame dokumente įvardintų prioritetų – atvirumas įvairovei ir kūrybiškumui, auginanti lyderystė ir demokratinės valstybės vertybių puoselėjimas. Esminis strategijos leitmotyvas: Lietuvos nacionalinė biblioteka – patikima strateginė žinių ir informacijos prieigos plėtros partnerė, prisidedanti prie Lietuvos visuomenės pažangos spartinimo ir valstybės tarptautinio konkurencingumo didinimo.

Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius pabrėžė, kad Lietuvoje vis geriau suprantama strateginė kultūros svarba valstybei ir trumpai priminė, kokį įspūdingą pasiekimų ir tarptautinio pripažinimo kelią per dešimtmetį įveikė Nacionalinė biblioteka. „Strategija ragina būti vizionieriais, moko ne tik svajoti, bet ir sąmoningai planuoti ateitį, rodo Nacionalinės bibliotekos pokyčius tiek iš individualios, tiek iš organizacinės perspektyvos ir įprasmina poreikį prisitaikyti prie besikeičiančios pasaulio ir valstybės politikos, priimant strateginius sprendimus ateičiai. Darome teisingus dalykus ir jau tapome integruojančia valstybės pažangos dalimi“, – sakė R. Gudauskas.

Svarbiausi bibliotekos uždaviniai ateinantiems trejiems metams – stiprinti institucijos lyderystę ir konkurencinį pranašumą informacinių bei intelektinių paslaugų erdvėje; integruotis į socialinės ekonominės raidos, duomenų atvėrimo procesus; ugdyti darbuotojų lyderystės kompetencijas; inicijuoti ir vykdyti nacionalinės reikšmės projektinę veiklą.

Pagrindinius Nacionalinės bibliotekos projektus per ateinančius trejus metus pristatė Nacionalinės bibliotekos Projektų valdymo skyriaus vadovė Giedrė Čistovienė. Planuojama iki 2026 m. įgyvendinti 60 projektų, jų bendra vertė – 30 milijonų eurų.

Esminius strategijos tikslus aptarė Nacionalinės bibliotekos mokslinė sekretorė Alma Masevičienė. Strategijoje akcentuojama, kad biblioteka, suvokdama kultūros politikos svarbą šalies socialinės ir ekonominės raidos procesuose ir remdamasi kultūros politikos strateginiais dokumentais, prioritetą teiks šioms kryptims: subalansuotai ir integraliai kultūros politikai; kūrybingai asmenybei ir tvirtos tapatybės visuomenei; vertę kuriančiai kultūrai. Biblioteka ir toliau tobulins infrastruktūrą, kad ji būtų palanki mokytis visą gyvenimą, kad joje galėtų skleistis pagrindinės demokratinės valstybės vertybės – teisingumas, laisvė ir lygybė, pagarba žmogaus orumui.

Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis dėkojo Nacionalinės bibliotekos komandai už profesionalumą, bendradarbiavimą ir lyderystę vykdant projektus ir pasidžiaugė, kad „viskas vyksta kryptingai, tikslingai ir ambicingi strategijos tikslai bus pasiekti“.

Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis pabrėžė, kad visų pareiga ir atsakomybė užtikrinti, kad viskas, kas buvo sukurta, turėtų būti išsaugota ir puoselėjama – „turime garantuoti, kad tokia profesionali įvairių bibliotekos veiklų kokybė turėtų būti palaikoma ne tik iki 2026, o bent iki 2050 metų“.

Nacionalinės bibliotekos Mokslo tarybos pirmininkas Mykolo Romerio universiteto Komunikacijos instituto politologas doc. dr. Virgis Valentinavičius pabrėžė, kad Nacionalinė biblioteka ne tik įsitvirtino kaip šalies bibliotekų lyderė, bet apskritai tampa vienu iš svarbiausių kultūros flagmanų. V. Valentinavičius pranešė, kad bendru sutarimu Mokslo tarybos nariai vienbalsiai pritaria pristatytai Nacionalinės bibliotekos strategijai 2024–2026 m. ir kviečia užtikrinti veiklų tvarumą ir institucinį tęstinumą.

Ministrės pirmininkės patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Darius Žėruolis kalbėjo, kad Nacionalinės bibliotekos ateitis yra valstybinis reikalas ir kritikavo dabartinę kultūros įstaigų vadovų atrankos tvarką. „Nors formaliai Nacionalinė biblioteka nėra valstybės tarnybos dalis, jei sakome, kad tai valstybinis reikalas, turime siekti, kad jos vadovais taptų patys geriausi kandidatai ir konkuruoti turėtų jų programos, ko dabar negirdime. Nuo sausio 1 d. bus daugiau galimybių ir lankstumo šioje srityje“, – sakė patarėjas. Jis taip pat priminė, kad gruodžio 21 d. parlamentas balsuos už „Lietuvos ateities viziją 2050“, joje Nacionalinė biblioteka yra viena iš keturių ramsčių, ant jų statomas numatomas kultūros valdymas. „Apmąstyta svajonė, kad kultūros valdyme dalyvaus Vyriausybės kanceliarija, Seimo Ateities komitetas ir jo biuras, Vyriausybės strateginės analizės centras ir Nacionalinės bibliotekos Strateginio prognozavimo skyrius“.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas ir ministrės pirmininkės patarėja kultūros klausimais Gabrielė Žaidytė džiaugėsi produktyvia partneryste ir profesionaliu bendradarbiavimu su Nacionalinės bibliotekos specialistais pačiais įvairiausiais darbiniais klausimais.

Apibendrinant akcentuota, kad organizacijos strategija leidžia lengviau priimti sprendimus, užtikrina jų nuoseklumą ir vieningumą, padeda geriau koordinuoti veiksmus.

Susitikime R. Gudauskas pranešė, kad neseniai įvykusį Kultūros ministerijos organizuotą konkursą eiti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pareigas dėl galimų pažeidimų skųs teismui. „Teisės ekspertų nuomone, konkurso atrankoje bibliotekos vadovo pozicijai užimti yra rimtų teisinių pažeidimų, todėl konkurso komisijos sprendimai bus skundžiami teisme. Šiuo metu ruošiamas ieškinys dėl konkurso rezultatų nuginčijimo“, - sakė R. Gudauskas.

Išsamiau susipažinti su Nacionalinės bibliotekos 2024–2026 m. strategija galima čia.